Feed on
Posts
Comments

Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.


Kažkada (mhmmm, berods prieš porą mėnesių) pradėjau projektą „LEGO dvaras“. Mintis – pastatyti lietuviškai-lenkiško stiliaus (a la Respublikos laikų) ganėtinai tikrovišką dvarą iš LEGO detalių. Nėriau į internetus, bo reikėjo įsigilinti į detales. Tiesą pasakius, įspūdžių daug ir jie įvairūs. Bet apie viską (daugmaž) iš eilės.
Visų pirma pati sąvoka „LEGO dvaras“. Pats žodis „LEGO“ yra ok, čia nieko nekeičiame, o va žodis „dvaras“ pavirto žodžiu „dvarelis“. Kodėl? Sąvoka „dvaras“ turi 3 reikšmes:
• dvaras – žemės valdos tipas, ekonominis vienetas. Jų savininkai vadinti dvarininkais ar dvarponiais.
• dvaras– dvaro kaip valdos centrinė sodyba, kurioje dažnai gyvendavo dvaro savininkas ir iš kurios dvaras būdavo valdomas.
• dvaras – monarcho ar tituluoto aristokrato apsuptis, jo palyda. Ją sudaro rūmininkai, tam paskirti kariškiai ir apsauga, visiems jiems patarnaujantys tarnai.

Aš gi sau išsikėliau tikslą sukonstruoti patį centrinį dvaro sodybos pastatą, kuris lietuviškai įvardinamas kaip “dvaro rūmai”. Šiaip, kai tik susiduriame su žodžiu “rūmai”, tai prieš akis iškyla koks Luvras, Ermitažas arba bent Palanga. “Rūmai” mums gal daugiau didelis prabangus daugiaaukštis mūrinis pastatas, nei tai, kas iš tikrųjų buvo daugumos Respublikos dvaruose – vieno aukšto didelė medinė, mūrinė ar apmūryta troba. Lietuvių kalboje nėra lenkų kalboje plačiai paplitusios sąvokos“dworek” atitikmens, kuri ir apibūdina tokią vidutinio ar smulkaus dvarininko buveinę, mūsų “rūmai” atitinka greičiau lenkišką “pałac”, kuriame gyveno stambūs dvarininkai ar magnatai. Na tai pagal anlogiją tam lenkų “dworek” įsivedu sau terminą “dvarelis”, juolab, kad pats žodis lietuvių kalboje yra, o ir netgi kai kurie objektai šiuo žodžiu įvardinti, pvz., Idalinos dvarelis Kaune.

Taigi, projektas konkretizuojamas kaip smulkaus dvarininko buveinės rekonstrukcija. Kodėl “smulkaus”? Šiaip tai mes esame stereotipų apie Respublikos bajorus šlėktas nelaisvėje. Hmmm, buvau parašęs žodį “bajorus”, bet išbraukiau, nes Respublikoje tas gyventojų sluoksnis nuo XVI a. buvo vadinamas “šlėktomis” (szlachta). Ir nereikia lia-lia apie lenkišką svetimžodį “šlėkta”, nes vietoje jo siūlyti rusišką svetimžodį “bajoras” (боярин) irgi nekorektiška. Galima būtų naudoti mano “ant greičio” ką tik sukurtą žodį “kilmūnas” (nuo žodžio “kilmingas”), ale bijau, kad stogus gali nuneštu lietuvių kalbos gestapui. Be to, vistik Respublika buvo Lietuvos ir Lekijos UABas, o ne Lietuvos ir Rusijos 😉 Nors va XVI-XVII a. tas gyventojų sluoksnis buvo vadinamas tokiu įdomiu žodžiu “žiemionys” (ziemiane).
Taigi, šlėktos Respublikoje sudarė ~8-10% gyventojų, bet tai nebuvo vienalytis sluoksnis. Nedidelė grupė stambiųjų žemvaldžių-didikų, šiek tiek daugiau vidutiniokų ir masė smulkiųjų. Kad būtų įdomiau: nėrus Wikipedijon, išlenda įdomūs skaičiukai:
< ...>dauguma bajorų neturėjo baudžiauninkų, visoje Respublikoje daugiau nei pusė bajorų neturėjo žemės. Turintys žemės bajorai buvo išimtis. 1670 m. 400000 šlėktos arba 57% buvo bežemiai.
Mazovijoje daugiau nei pusę žemės valdė smulkių ūkininkų savininkai taip vadinamoji szlachta zagrodowa – neturintys baudžiauninkų, kurie patys įdirbdavo savo žemę. 1571 m. duomenimis ši baudžiauninkų neturinti šlėkta valdė 32000 dvarų arba 51,5 % ariamosios žemės. Palenkėje 1775 m. duomenimis 5811 dvarų iš 6300, tai yra 92% neturėjo baudžiauninkų. Žemaitijoje kaip rodo 1667 m. gyventojų surašymas (pagal trobas), iš 5486 žemvaldžių 3940, arba 71,8%, visai neturėjo baudžiauninkų ir gyveno akalicose. Tikrųjų dvarininkų tuomet Žemaitijoje buvo 1546, arba 28,2%, bet iš jų 905 turėjo tik po vieną valstiečių šeimą, o 468 – nuo 2 iki 20 baudžiauninkų šeimų. 120 dvarininkų valdė nuo 20 iki 50 baudžiauninkų šeimų ir tik 53 dvarininkai turėjo daugiau kaip 50 valstiečių šeimų. Po šimto metu – 1775 m. surašymu iš 5748 šlėktos šeimų Žemaitijoje tik 1179, arba 20,8%, buvo dvarininkai, o 4569 šeimos, arba 79,5%, visai neturėjo baudžiauninkų.

Taip kad čia medžiaga apmąstymui, jog šlėkta – baudžiauninkų engėjas a la parodytas „Tade Blindoje“ yra retas egzempliorius. Didžioji dalis šlėktų buvo tiesiog laisvieji valstiečiai, turintys kilmingus protėvius.

(bus daugiau, kai bus)

8 Responses to “LEGO dvarelis: medžiaga apmąstymams [1]”

  1. Voldemaras parašė:

    Idalinos dvarelio gyventojai būtų laimingi matydami jų namo( atsiprš.-dvarelio) legokopiją… 🙂

  2. Taškas parašė:

    Na, Gaspadoriau, ruošiesi tikrai daktarinei disertacijai? 🙂 Belieka tik palinkėti, kad tikrai sukonstruotum tame LEGO mastelyje, o po kiek laiko M1:1 🙂

  3. Kleki Petra parašė:

    Įdomu ir mums, patiko nuosekli įžanga, tikrai pažintinė [man tikrai], nors gyvai esu matęs [bet nesigilinau ]ir pastatų ir valdų likučių. Terminai svarbu ir priimtina, bet svarbiausia Pačiam aišku idėja ir įgyvendinimas. Būsim sirgaliai, lauiam tęsinio.

  4. atsipeikekit parašė:

    ……..dauguma bajorų neturėjo baudžiauninkų, visoje Respublikoje daugiau nei pusė bajorų neturėjo žemės. Turintys žemės bajorai buvo išimtis. 1670 m. 400000 šlėktos arba 57% buvo bežemiai…………..

    Baudziava panaikinta tik 1861 metais

    Kam tuo metu ir tiek metu dirbo baudziauninkai ?
    Turbut visa zeme traktoriais iidirbdavo

    cirkas.
    Islyskit ish hipnozes.

    Kam prasciokai-baudziauninkai darba dirba.
    Turbut ne savininkams, ne dalininkams, ne akcininkams, ne bandrasavininkams
    aplamai turbut dirba ne ponams.