Feed on
Posts
Comments

Šiaip yra toks būdas išmokti fotografuoti – tai fotografuoti 😉
Surinkau keletą nuorodų į neblogus vieno žmogaus pamąstymus šiuo klausimu, kvadratinėmis raidėmis, tai prabočykit, kas jų nepažįsta. Paradoksalu, kad ir mano fotografavimo patirtis, kiek jos sukaupiau, iš esmės atkartoja to žmogaus samprotavimus.


Kaip išmokti fotografuoti „sau“?
Так что научиться снимать „для себя“ возможно только тогда, когда вы постоянно практикуетесь, без этого не стоит и пытаться.
А если кто-то всё ещё сомневается, я могу предложить простейшую аналогию – много ли вы знаете людей, которые „для себя“ научились играть на рояле? Что? Ни одного? Ну вот, я же говорил! А ведь казалось бы – ну что тут такого, перебираешь пальцами по клавишам, и получается музыка, ничего сложного!


Kaip išmokti fotografuoti „fotomokykloje“?
И ещё насчёт „именных“ фотошкол. Как показывает опыт, если школа несёт в своём названии имя широко известного в узких кругах фотографа, (как правило специалиста по тёлочкам), то не нужно думать, что упомянутый на афише фотохудожник там и впрямь преподаёт. Скорее всего, премудростям светописи там обучает парочка его учеников, а сам мэтр и светоч если и появится перед публикой, то в лучшем случае один раз на первой встрече, и один раз на выпускном, где он с кривой ухмылкой будет раздавать ученикам „дипломы“ об окончании обучения.
А криво ухмыляется он потому, что знает – обучаясь в фотошколе, вы на самом деле просто покупаете за двадцать тысяч рублей обычный листок бумаги.


Kaip išmokti fotografuoti iš tikrųjų?
Итак! Единственный способ научиться действительно хорошо фотографировать, это … (звучат фанфары, туш, и барабанная дробь) – самообразование!
Да, самообразование. Вот так вот неинтересно, уныло, без гламурных фотошкол и идиотистых друзей-фотографов, дающих глупые советы. И поверьте мне, другого способа просто не существует. Не изобретено. Увы. Я как-то вот тут об этом уже писал: „Если человек сам себя не смог научить, то никто другой его уже не научит, причём никогда и ни за какие деньги“. И это действительно так, если человек не в состоянии научиться сам, то глупо рассчитывать на то, что его научит кто-то посторонний, или ему поможет какая-нибудь новомодная методика из тех, которыми хвастаются разные фотошколы.
Так что господа, выход действительно один – брать фотоаппарат, и идти снимать. Потом рассматривать то, что получилось, и если что-то непонятно, гуглить, и идти снимать снова. Снимать и гуглить, снимать и гуглить! Поверьте мне, только этот подход всегда даёт стопроцентный результат.


Kaip tapti geru fotografu?
Теперь, я полагаю, вы уже поднесли к моему виску пистолет со взведённым курком, и хотите сказать – „Так что же тогда делать, мать твою!? Ты нам скажешь, или нет?!!“
Скажу. Конечно скажу. Делать нужно вот что – нихрена никого не слушать. Поверьте, творческий потолок любого человека заложен при его рождении – и у меня, и у вас, он задан раз и навсегда. И с этим ничего уже не поделаешь. Его можно только понизить, если например держать потенциально талантливого человека в неподходящей среде – Бетховен, родившись в племени аборигенов, никогда не написал бы Девятую симфонию. Точно так же если взять условного Шарикова, и поместить его в самое изысканное аристократическое общество, то максимум чему его можно будет научить – это не сморкаться в занавески. И то, на это понадобится время. А вот шедевров например музыки или живописи он миру никогда не подарит, можете мне поверить.
Так что если у человека есть намерение стать творческим фотографом, слушать ему стоит только самого себя. Если у него есть талант, вкус, и чувство меры, это рано или поздно даст свои результаты. Правда нужно оговориться, что эти результаты необязательно будут выражаться в коммерческом успехе, и даже скорее всего наоборот. Самое большее, на что вам стоит рассчитывать, так это на то, что со временем вы обзаведётесь кучкой драгоценных единомышленников, которые будут вас понимать. Но и тут есть опасность попасть в ловушку взаимовосхваления, и со временем обнаружить, что вы уже много лет дрочите на снимки друг друга, и никому их больше не показываете. Так что наверное всё же да, слушать можно только себя самого.

17 Responses to “Kaip išmokti fotografuoti?”

  1. scania parašė:

    Šiaip tai teisinga, bet jau tas rusiškas stilius, tyčiotis iš kitaip mąstančių ir vaizdžiai girti save… 😀
    Net ir tos mokamos mokyklos gali duoti naudos. Pabendrauti su kitais fotografais, pačiupinėti skirtingos technikos, patyrinėti kitokį stilių… 😉
    Geriau jau saviškai išdėstyk savo mintis. Gausis ryškiai geriau. Ir trumpiau 😀

    • grumlinas parašė:

      Šiaip jis vestuvinis fotografas, gan neblogas IMHO – kiek radau ant internetų.
      Kaslink mano patirties – nzn, kiek aš galiu kitus mokinti 😉 patirtis kažkokia yra, kai kuriais kadrais netgi esu patenkintas, tačiau nesu foto-technikas ar foto-menininkas, gal greičiau foto-grafuotojas.
      Šiaip netureiu nieko prieš bet kokius fotkininkus, o labiausiai knisa, kai prastos techninės kokybės kadrai bandomi pateikti kaip foto-mianaz 😀

      • scania parašė:

        Nu fotografas gal jis ir nieko, bet čia jis mokytoju dedasi 🙂
        O pats irgi jau turi prisirinkęs patirties. Ir fotografavime, ir minčių dėstyme.
        Šiaip tai viskas puiku ir nesikabinėju, tiesiog akis užkliuvo už neesminės, bet charakteringos detalės 😀

        • grumlinas parašė:

          Nupurčius nuo jo pasipūtimo apnašas, lieka visai neblogų minčių. Šiaip jei tavo kūdikis moka kvadratiškai, lai paskaito, pakomentuok. Jei nea – perskaityk, paversk, nes pati pagrindinė mintis: fotografu tampama dirbant. Paprasta, bet tą suvoki tik gerokai padirbėjęs

  2. VyneTu parašė:

    Aš irgi žinau savo mažą baisią paslaptį: visa ką moku – mano užsispyrimo, kantrybės, darbštumo nuopelnas, ko nemoku – mano tinginystės.

  3. Taškas parašė:

    Viskas daug paprasčiau:

    Karolio Janulio nuotraukomis žavisi visas pasaulis, jis pats džiaugiasi parodęs, kokia įdomi Lietuva
    http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/horizontai/karolio-janulio-nuotraukomis-zavisi-visas-pasaulis-taciau-pats-jis-to-nesureiksmina-640-518740#_

  4. Kleki Petra parašė:

    Mane a/a Tėtis kokioj penktoj klasėj pamokė. Su “Smena 2“ [tokią ir a/ a Senelis mano po to man dovanojo]. Nors Tėtis buvo gydytojas, provicijoj pradėjęs dirbti, bet mėgėjiškai pats šeimai fotografavo, [kaip ir Senelis – inžinierius po Sibirų kai grįžo … ]. Tėtis palaipsniui susipirko didintuvą, raudoną lempą, voneles, juostelių ryškintuvą, nuotraukų džiovintuvą ir t.t. Laboratorija buvo vonioj [ tamsu, ir vanduo šalia]. Mane irgi to ilgo proceso išmokė [ o aš dar apie 90 -uosius sūnų pamokiau, esu ir porą draugų, klasiokų dar anksčiau] , Kaimynas laiptinės rūsy buvo įrengęs jau stacionaresnę laboratoriją, pafotografuodavo matyt ne tik sau, bet ir “aplinkiniams“, bet leido ir mums, jaunimėliui, su klasioku naudotis, o chemikalų buvo [ryškalų, fiksažo] parduotuvėse laisvai pirkti. Tik kai pasirodė skaidrės [rusiškos prastos, ieškodavom deficitinių [VDR gamybos, tada jau buvau inžinieriukas, būdavo komandiruočių, tai Maskvoj, Pitery nusipirkdavom]. Ryškint patiems nelabai sekėsi, labai jau tikslumo reikėjo ir temperatūrinio ir kt. – naminėm sąlygom neišgalėjom, bet priimdavo oficialiai juosteles fotoatelje. Po 1990 viskas kažkaip prapuolė, bet atsirado muilinių era su spalvotomis foto [ryškinau ir fotkinau iki kokių 2000. Vėliau žmona šeimynai pirko skaitmeninį aparatą, bet man jau teko procevot Visagine, Trakuose, Klaipėdoj ten jau tik atminimui ką su mobilka “ nutraukdavau“. Dabar pasenau, pasirgau, atitrūkau nuo mobilumo ir apstojau ta mėgėjiška veikla užsiiminėt. Grožiuos kitų darbais [daugiausia kompiuteryje]. O sūnus didelis mėgėjas tapo ir net profas [ su šiuolaikiška savo ir darbdavių įranga, “atlieka“ ir mūsų šeimynos fotoistoriko funkcijas… , anūkas dar tik mygtuką paspaust kol kas moka]. Beje dalį skaidrių [slades] sūnus suskaitmenino, deja dalis nuo senumo per tuos-30-40 m. , kaip ir kai kurie negatyvai sudūlėjo … O Senelio nuotraukos [kai kurios pablukę, pageltę [šviesa pakenkė], bet dar ir prieš I PK, ir tarpukary darytos, ir Tėčio – laikosi… . Pataria įdomesnius kadrus ir iš kompo atsispausdint, nes gali būti veiksnių, kad tie archyvai irgi gali prapult. Archyvininkai neveltui matomai ir skaitmenina dokumentus, ir ranka įrašus dubliuoja [ papirusus, odas, nekalbant apie uolų piešinius žmonija tūkstmenčius išsaugojo , o ir patarlė – “rankraščiai nedega… ].
    Tai tiek minčių – prisiminimų sukėlė Jūsu tema.