Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 109

Važiuodamas iš karštaimylimodarbelio(c) susimąsčiau apie aplinkinį pasaulį. Manęs nepaleidžia mintis, kad vis tik kažkas bando kažką daryti su mumis, su visuomene. Aišku, yra suvokimas, kad jei kažkas manipuliuoja manimi – tai tik todėl, kad taip aš noriu. Noriu sąmoningai/nesąmoningai, bet noriu. Ir jei kažkas apgaudinėja mane – tai greičiausiai tik todėl, kad man tai naudinga. Skamba baisiai, bet taip jau yra – retas iš mūsų atsisako naudos, netgi gautos per apgavystę. Toks tas jau mūsų konformistinis pasaulėlis, kurį mes iš esmės pakenčiame, nes jis mums tampa komfortišku. Bet va kai prasideda bandymai mus dresiruoti – šito jau per daug… Gal todėl mums taip ne(pa)tinka kolchoznikų valdžios konvejeriu diegiami mūsų gyvenimą „gerinantys“ apribojimai.

2 Responses to “365 žodžiai – 109”

  1. scania parašė:

    Sovietikai, tie, kurie trokšta „tvirtos rankos“ ir „prie stalino buvo tvarka“ tuo prisipažįsta, kad jie gyvuliai, jiem reikia piemens su botagu, nes kitaip bus vien š. O su piemenim – ir š, ir mėsa, ir kailiai. Žmonėms reikia laisvės kurti, gyvuliams tvoros jaustis saugiems. Virstam į žmones. Palengva.