Kažkada čia pagalvojau apie sovietinę praeitį.
Mūsų karta vis dar neblogai prisimena gyvenimą už geležinės uždangos.
Amžino deficito viskam ir visada šalis, batai, džinsai ir diskai iš spekuliantų, baudžiamojo kodekso straipsnis vien už valiutos turėjimą, amžinas dolerio kursas 67 kapeikos, domėjimasis visa kuo vakarietišku, netgi kramtuškių paveikslėlių kolekcionavimas visiškai rimtai… šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Ir staiga ta uždanga griuvo, mus ištiko laisvė. Praėjo kažkiek metų ir dabar artėja laikas, kai mes staiga galėsime pažvelgti į tą geležinę uždangą iš išorės, kaip kad anuomet į mus žiūrėjo vakariečiai. Ruskija atkakliai atkuria tą sieną, visais aspektais izoliuodamasi nuo Vakarų pasaulio. Ir galbūt greitai mes važiuosime į ekskursijas pamatyti savo vaikystės šalį, uždarą ir priešišką?Kažin, kaip į mus žiūrės Ruskijos žmonės, kaip jie jausis, matydami naujuosius inostrancus? Ir ar mūsų amžininkai ten patirs deja vu?
Amžino deficito viskam ir visada šalis, batai, džinsai ir diskai iš spekuliantų, baudžiamojo kodekso straipsnis vien už valiutos turėjimą, amžinas dolerio kursas 67 kapeikos, domėjimasis visa kuo vakarietišku, netgi kramtuškių paveikslėlių kolekcionavimas visiškai rimtai… šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Ir staiga ta uždanga griuvo, mus ištiko laisvė. Praėjo kažkiek metų ir dabar artėja laikas, kai mes staiga galėsime pažvelgti į tą geležinę uždangą iš išorės, kaip kad anuomet į mus žiūrėjo vakariečiai. Ruskija atkakliai atkuria tą sieną, visais aspektais izoliuodamasi nuo Vakarų pasaulio. Ir galbūt greitai mes važiuosime į ekskursijas pamatyti savo vaikystės šalį, uždarą ir priešišką?Kažin, kaip į mus žiūrės Ruskijos žmonės, kaip jie jausis, matydami naujuosius inostrancus? Ir ar mūsų amžininkai ten patirs deja vu?
Nenoriu nei žiūrėt to ubagyno, nei vaikams rodyt. Šalia to asmeninio gyvenimo, dar buvo ir ubagynas darbe. Traktoriai, žalojantys traktoristus – retas pensijos sulaukė. Suvirintojams kefyras vietoje dūmų ištraukimo. Kalkėse dirbantys pirštines gaudavo. Elektrinė drelė viena ant viso kolūkio. Gyvenimo trukmė – nesvarbu, kad padailinta, vis tiek baisi. Nu ir melas, nuo eilinės valytojos prirašytų kvadratų ar valandų iki net nežinau. Visi melavo. Vienžo nei noriu pamatyt, nei noriu sužinot ką tokie galvoja.
Ubagyną kai kada reikia pamatyt, kad suvoktum, iš kokio šūdo pabėgon.