Feed on
Posts
Comments

Apie staigius judesius

Nu kaip mane nervuoja žmonės, kurie daro staigius judesius!
Stoviu Maximoje eilėje prie mišrainių, krepšelyje maskarponės tortukas (vakare laukiam svečių), priekyje toks susimąstęs pensinykas. Staiga jis rauna atbulas, smūgiuoja į mano krepšelį, tortukas čiuoža per visą krepšelio ilgį ir BUM! į kitą jo galą. Laimei, spėjau kažkiek truktelti krepšelį, tai tortukas formą pakeitė tik biškį vienoje pusėje, skonio savybės išliko (vakare patikrinome).
Šiaip turiu įprotį, judėdamas atgal, žvilgtelti per petį, ar ko nors nekliudysiu, bet čia greičiau įprotis ko no nors nenuspausti savo viršsvoriu. Ale ir kiti turėtų taip elgtis.

8 Responses to “Apie staigius judesius”

  1. scania parašė:

    Musės taip elgiasi. Neprognozuojamai.
    Vienas, šiaip protingas visai, kolega va taip va neprognozuojamai gali paleisti kokį daiktą, kurį kartu laikom, 70 kg, pavyzdžiui, ir lieki be pirštukų… Kai tik supratau, nustojau kartu su juo kelti, ir jei kartu dirbom, pritaikyti detalę griežtai eidavau krano, autokaro, ar net kito pagalbininko.
    Ką padarysi, musės genai 😀

  2. Taškas parašė:

    Užminė dramblys ir pasakė:
    -Atsiprašau.

  3. Pričkus parašė:

    Blogai, jei jau pencinykai varto…

  4. Adux parašė:

    Raganosis prastai mato. Bet su jo svoriu tai – nebe jo problema