Už nugaros Jevronjūz burblena apie paskutiniausią naujieną – Ukraina nutraukė derybas dėl asociacijos su ES. Vai-vai-vai… Tiesą pasakius, mane jau buvo užknisusi nuolat girdima info, kad viena iš pagrindinių Ukrainai keliamų sąlygų yra leidimas kalinamai eks-premjerei Timošenko išvykti gydytis į užsienį. Kitkas ne taip svarbu, kaip būtent eks-premjerė. Šlykščiausia tai, kad Jevrosojūzui giliai dzyn daugybė analogiškoje padėtyje esančių UKrainos kalinių, kalba eina apie konkretų asmenį, kuriam TURI būti priimtas įstatymas, kitaip Ukraina nepamatys europinių gėrybių. Ir tempė su pagalba vis labiau dugna einančiai Ukrainai, kol Ukrainos valdžia, pavargusi nuo to euro-šantažo, išsprendė tą problemą radikaliai – nutarė grįžti į Rusijos, kuri jau, berods, išskyrė prašomą pagalbą, glėbį.
Na, tolimoje perspektyvoje Ukrainai tas žingsnis, be abejo, gali atsirūgti, tačiau dabar stebint, kur ritasi Jevrosojūzas politine ir ekonomine prasme, turbūt didelio skirtumo nepasijaus.
Šiaip tas cirkas su sergančia-Timošenko-kurią-nedelsiant-reikia-išleisti-į-užsienį man priminė kitą baisų ligonį. Gal kažkas dar prisimenate tokią nevienareikšmišką asmenybę, kaip buvęs Čilės diktatorius Pinočetas. Jau išėjęs pensijon, jis vis vykdavo pasigydyti į Didžiąja Britaniją, kuriai savo laiku nemažai padėjo Folklendų kare prieš Argentiną. Ir vieną gražią dieną britų valdžia gavo Ispanijos teismo prašymą perduoti Ispanijai Pinočetą, kur jis būtų teisiamas už kelių ispanų nužudymą jo diktatūros metu. Nu ką – kol britų teismas svarstė ispanų prašymą, Pinočeto sveikata vis blogėjo ir blogėjo, kol jis visai nebepasikėlė iš lovos ir jį visur reikėjo vežioti invalido vežimėlyje. Britų teismas pagaliau priėmė sprendimą (kuriam nemažai įtakos padarė būtent tragiška jau beveik mirštančio Pinočeto būklė) eks-diktatoriaus ispanams neperduoti, o leisti grįžti numirti į Čilę. Ir ką – vežimėliu privežtas ir užneštas trapu į lėktuvą Londone, Pienočetas Čilėje pats kuo puikiausiai nulipo trapu, mosuodamas rankele daugybei džiaugsmingai nusiteikusių savo gerbėjų. Nežinau, kokia reali Timošenko būklė, bet žinant, kokia ji puiki politinė aktorė – kažkaip įtariu, kad iš užsienių Ukrainon ji negrįžtų, o Jevrosojūzas rastų 1001 priežastį Ukrainai paaiškinti, kad durnių ir bažnyčioje muša 😉
Prieštaravimų nėra. O chocholai parodė stuburą…
Jevrosojūzas perspaudė bendrAžmogiškuose dalykuose
Tai žiaurus Lietuvos, Europos ir Amerikos pralaimėjimas geopolitinėje kovoje su Rusija. Nematau nė menkiausios priežąsties džiūgauti dėl to.
Nedžiūgauju. Tiesiog jevrosojūzui reikėjo apsipsręsti – ar ekonominė-politinė sąjunga su Ukraina, ar bendrAžmogių džiūgavimai „mes padarėme Janukovičių!“
Dabar šiknoje abi pusės, ir košė bus srebiama dar ilgai
Janukovičius pats dėjo atgal. ES būtų pasirašius be jokių sąlygų. Sutinku su TROY, tai ES nesėkmė, ir Rusijos pergalė. Daugiau pasiūlė…
ES akivaizdžiai KĖLĖ sąlygas. Jei jos būtų buvusios ekonominės-politinės – tai būtų suprantama. Dabar gi abi pusės užsiciklino propagandiniame kare ant vieno politinio lavono. Yep, būtent taip – naujais Ukrainos lyderis dabar yra Kličko, ir Julečkai vietos Olimpe nebeliko 😉
Praeitą ketvirtadienį linksmai žiūrėjosi mūsų gimtojo Seimo posėdis. Buvo svarstomas kreipimasis link Ukrainos, ale toks ultimatyvus reikalavimas nedelsiant išleisti Timošenko pasigydyti. Nu pačio teksto nemačiau, negaliu tvirtinti, kiek taip jis ultimatyvus, berods ir LRS svetainėje jo neliko, ba buvo priimtas „švelnesnis“ variantas – be Timošenko pavardės. Visgi linksmumas buvo kaip tik tame, kad seimūnų pasisakymai buvo kaip lankmuso popierėlis – akivaizdžiai parodantis kas ir kurioje pusėje žaidžia 🙂 Ypač karštomis kalbomis pasižymėjo tie, kas apie Timošenko buvimą žinojo nebent iš spaudos ir beje, vienas iš seimūnų savo kalboje įvardijo tiesiai, kad buvo skambinama visiems bei visi buvo kviečiami pritarti pirmąjai kreipimosi versijai…
Nežinau, gal praleidau, bet rodos ES nebuvo tiesioginio reikalavimo nedelsiant paleisti vargšą ligonį, o buvo įstatyminių reformų sąlygos trimis punktais, bet ir taip – Radoje jos buvo vadinamos „Timošenko gydymosi pataisos“.
Na ką, ir kas išlošė eilinę partiją? Rusija. Ukraina, nors būdama veidu į vakarus, lieka jos įtakos zonoje, taip sakant vėliavėlėmis mojuoja, o naudojasi tai kas iš nugaros lenkia… Europai beveik dzin – greičiau išvis tai poliakų iniciatyva buvo, jiems ekonominė nauda būtų. Be to, įtariu mes irgi ne mažiau pralošėme: kaip buvome kraštiniai, taip ir likome. Plėšrūnai dideles antilopes retai medžioja – dažniau ant atsilekančio ir mažo taikosi…
Sprendžiant iš to, kad nelabai su Ukraina buvo mėginama derėtis (reikalavimų numetimą ant stalo ir pareiškimą: take it or leave it, derybom nesigauna laikyti) nesu tikras, ar EU apskritai norėjo tos politinės sueities.