Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie patirtį

Rgp 30th, 2013 by

Kažkada vaikystėje-paauglystėje, kai dar neturėjau vairuotojo pažymėjimo, man kėlė nuostabą vairuotojų sugebėjimas perjungti pavaras, į jas net nežiūrint. Ir išvis, kaip jie žino, kokią pavarą jungti, kokia įjungta… Ir man atrodė, kad tai bus pats sunkiausias dalykas išmokti, nes vairuoti – ką, vairą sukinėji ir tiek 😉 Kai pats pradėjau mokytis vairuoti – pradžioje pasilenkęs žiūrėdavau, ką jungiu, visiškai nesukdamas galvos, kas dedasi kelyje 😉 Dabar, kai… ėėė… eee… mano teisėms jau virš 36 metų ir galiu „iš garso“ + “ iš tachometro parodymų“ pasakyti, kokia pavara įjungta, suvokiu, kad pavarų perjunginėjimas nėra svarbiausias dalykas vairavime. Patirtis, tsakant 🙂

Posted in mintys

12 Responses to “Apie patirtį”

  1. Voldemaras parašė:
    2013/08/30 07:22

    🙂 man vaikystėje kėlė nuostabą eismo reguliuotojas- milicininkas : iš kur jis žino kur mums reikia sukti…

  2. Taškas parašė:
    2013/08/30 07:28

    Oj, brolau Gaspadoriau, man dar paaugliui teko mokintis važiuot suklerusia „molotovke“- ГАЗ -51 :

    http://img15.nnm.me/7/9/3/6/9/341811f0089ea1b2b5e8e5eddf7.jpg

    Ten ant kapoto KIRILICA buvo parašyta ZAVOD IMENI MOLOTOVA

    Mokino važinėti toks kaimynas, linksmų plaučių, mėgstantis kurt būtas/nebūtas istorijas, tik ką iš armijos grįžęs Tarasevičių Romas.
    Bėgius reikėjo perjungt su peregazovke, nichrena man nesigaudavo, Romas bardavo, bet iš mašinos neišvarydavo. Keista, neisikeikdavo, berods 🙂

    O viena jo istorijų tokia:
    Armijoje varžybose, kur reikėjo „raižytoje vietoje“važiuojančioje mašinoje įpilti vandens į radiatorių, jis užėmė pirmą vietą.

    Rimtai, tada žmonės buvo kitoki. Tikrai geresni. Būtent toks šviesaus atminimo Romas.

    • grumlinas parašė:
      2013/08/30 09:24

      mano pirmieji vaoravimo žingsniai irgi buvo su tokiu pačiu pepelacu, tik jau GAZo gamybos 😉
      Pergazavimą buvau išmokęs, bet dabar jau tektų vėl mokytis 😀

  3. scania parašė:
    2013/08/30 07:48

    Seni rusiški penkiatoniai autokarai su dėžėm be sinchronų… Vakar peregazovkes dariau 😀
    Ir su sava taip darau, o tai sankaba į pabaigą, keist nesinori, žemesnį su gazeliu be streso junginėju.

  4. Rytis I parašė:
    2013/08/30 21:01

    Panašiai buvo neseniai, mėnuo dar nepraėjo.. Svečiavomės pas pažįstamus, Pietų Italijoje. Turėjom ir savo nuosava vairuotoją, sicilietį, kuom labai pradžioj džiaugėmės, ba nu pigiau kiek gaunas. Bet nu i nafik: kai jau prasidėjo kalnai, serpentinai, o gazas vis apie šimtą (nors apribojančių žęnklų berods netrūko) ir vienoj rankoj vairas o kitoj mobilka – vis iš darbo kas tai skambindavo (nu mafija imho) bei kaip žinoma kalbėt trumpai jiems niekaip neišeina – tai jau su kuom jis ten bėgius perjunginėjo, tai jau dabar ir neprisimenu. Žmona šiaip ne taip po valandėlės visgi sugebėjo paaiškinti, kad mes nu taip negalim… Gerai, gerai. O bet kai tik pokalbiai telefonu suintensyvėdavo – tai ir greitis grįždavo į kreiserinį 100 km/h 🙁 …