Paskutinę šių metų kelionės Lenkijon dieną buvome numatę du variantus, prikausomai nuo oro. Kadangi vakare prasidėjo liūtis su žaibais, trukusi beveik visą naktį, tai buvome sumastę:
1) jei oras geras – pakelės žuvų kepykloje nusiperkame keptos seliavos ir važiuojame geram pusdieniui pabūti prie ežero miške;
2) jei oras prastas – važiuojame į Mikolajkus maudytis akvaparke.
Oras buvo nekoks, tai per lietų išvažiavome link Mikolajkų. Pakelėje įdomumo dėlei įjungta navigacija nuduso, pametusi palydovus 😀 Mikolajkuose smagiai pasimaudėme burbulinėse voniose su visokia pozityvia chemija. Žmogui 1,5 val. seansas 30ZL, paskui už kiekvieną pusvalandį po 5ZL. Pabuvome porą valandų.
Važiuodami toliau, labai gerai pavalgėme pakelės užeigopje (žmogui ~35ZL), kol galų gale Suwalkuose pasišopinome Kauflande ir gražiai grįžome namo.


Bendra išvada: nebežinome, ar važiuosime Lenkijon kitais metais „prosto tak“ be aiškaus tikslo: Lenkija pasidarė per brangi pasivažinėjimams. Reikia turėti aiškų maršrutą ir tikslus, pvz., koks nors „Mazurski szlak fortyfikacji“, aplankant visokius įtvirtinimust.t. Boyen tvirtoę Gižycke. Pasirinkimų yra, reikia pasiruošimo.
P.S. Grįžus namo, buvau pakonsultuotas kolegos Yoshio dėl amžinai pallydovų nematančios navigacijos (vios labo kelios eilutės į SYS.TXT failą) ir dabar ji naviguoja be problemų.