Feed on
Posts
Comments

Kada čia besikalbant su pažįstamu, vienos firmos vadovu, išėjo kalba apie profosjūzus, kai kada klaidingai vadinamus profesinėmis sąjungomis. Iš jo kontoros keli žmonės įstojo į profsojūzą – jų valia, negi uždrausi žmonėms atiduoti savo pinigus profsojūzų šefukams 😉 Iš profsojūzo į firmą atėjo grėsminga popiera, kur, remiantis įstatymais, reikalaujama pateikti įvairią informaciją apie firmos darbuotojus-profsąjungos narius darbo santykių aspektu (darbo laikas, etatai, atlyginimas bla-bla-bla). Linksmiausia, kad pažįstamas net nežino, kiek jo dirbančiųjų tame profsojūze, nekalbant apie konkrečius žmones. Nu ką, jis įpratęs paklusti įstatymams, skambina į tą profsojūzą aiškintis, apie ką tą informaciją jis turi pateikti. Nu ir ką gi – kontaktinė profsojūzo vištelė aiškina, kad ji tokios informacijos nepateiks, tačiau darbdavys turi pateitki iš jo reikalaujamą informaciją, bo-gi-įstatymas-reikalauja-žynoce™. Jis aiškina, kad jis nori tiksliai žinoti, apie kuriuos asmenis jis turi pateikti informaciją (nes apie kitus jis ne tik kad pateikti neprivalo, bet ir negali pagal asmens duomenų apsaugos įstatymą). O jam – jis privalo pateikti informaciją ir psio!
Spjovė jis galų gale, padėjo ragelį ir tiek, mąsto, ką čia daryt. Nu ką jam galėjau patarti – jei anksčiau sovietinėse milicijoje ir armijoje tarnavo vienavingiai (su vienu vingiu smegenyse nuo uniforminės furažkės), tai dabar jie aiškiai persikraustė į profsojūzus, bo mąstantis žmogus tokių briedų varinėt negali. Tai sakau jam, kad parašytų tam profsojūzui, gal net registruotu laišku, jog jam pateiktų konkretų sąrašą asmenų, apie kuriuos jis prvalo teikti informaciją. Nes jei jau profosjūzai taip bando įsislaptinti, kad darbdavys net nežino, kas iš jo darbuotojų bus „ginamas“ tokių neaiškių slaptų struktūrų, tai man kyla įtarimas, kad tai gali būti labai jau įtartina organizacija, nes legalios ir įstatymą gerbiančios organziacijos neturi ko slėpti.
O apie tą cirką, kurį kai kada matau durnadėžėje, kai profsojūzų šefukai virkauja, kad su jais niekas nesiskaito – nu su kuo skaitytis, jei vienas vingis smegenyse, ir tas pats į slaptumą suorientuotas. Nes geriausiai apie profsojūzus yra pasakęs liūdnai pagarsėjęs V.Leninas: „Profsojūzai – komunizmo mokykla“. O apie komunizmą mes žinome pakankamai gerai, praėjome tas pamokas 😉

6 Responses to “Apie lietuviškus profsojūzus”

  1. osia parašė:

    Profsojūzui nieks nieko neprivalo pateikti. Nebent pačioje įmonėje yra veikianti profsąjunga, o tada jau derybų klausimas ir vidinis reikalas kas kam ir ką pateikia:)

  2. MariukasM parašė:

    Tai čia ir durnam aišku, kad aniems reikia info apie dar nesusipratusius, kad reikia stoti į profsąjuzą 🙂

  3. Rytis I parašė:

    Labai keistas profsojūzo reikalavimas pateikti duomenis apie tai, apie ką patys negali pasakyti. O bet stebint retkarčiais „Seimas tiesiogiai“ zoogyvenimą, – kai nuolat ir ištisai pustuštėj salėj paketais skubiai tvirtinami įstatymai, paskiau jų pataisos, pataisų pataisos ir n-osios pataisos pataisos pataisa – nenuostabu kad tokiu atveju užauga įstatyminės džiunglės, kuriose vieni prieštaravimai ir neišbaigtumai bei taikymas priklauso nuo interpretacijos bei vos ne nuo viršininko nuotaikos. Todėl nenuostabu, jei kažkur įvardinta, kad profsojūzui turi būti darbdavio suteikiama info apie dirbančius josios narius, savo ruožtu profsojūzas galimai neturi informuoti darbdavio apie įstojusius darbuotojus (kad išvengti diskriminacijos iš darbdavio pusės), bet kartu seniai žinoma jog darbdavys neprivalo atskleisti informacijos apie darbuotojus išskyrus mokesčių inspekciją, STT ir kam ten dar nežinau. Tokiu atveju furažkes iki vienintelio vingio kietai užsimaukšlinę galimai ne tik profsojūzo veikėjai, bet ir įstatymų aktų leidėjai bei jų aiškintojai.

    • grumlinas parašė:

      Žvelgiant į zoo…, tfu, seimosodą, man labai dažnai kyla mintis kad ten net vienavingių ryškus deficitas, bo surinkti klasikiniai bevingiai