…apsilankydami pas energetikos ūkio ministrę Birutę Vėsaitę? Šitas klausimas dabar kelia nerimą kokiems trims (ar gal net penkiems) iš Lietuvos blogerių, kurie nebuvo pakviesti į susitikimą ir tik taip mAno išlikę… ėėė… eee… vienžo, tyri ir nepažeisti. Nes su valdžia kolaboruoti negalima jokiu būdu. Jau tada gal geriau jiems būtų nuo tilto žemyn galva tiesiog Nerin, kad nematyti tokios kitų blogerių gėdos, a?
Na bet tiek to, kadangi toks nuomonės susidarymas iš poros kreivų publikacijų Delfyje ir 15min gana aiškiai parodo pasipiktinusiųjų mėgstamiausias ir patikimiausias informavimo priemones, tai esmi priverstas vistik surašyti, kaip tas vyksmas matėsi MAN.

1) Kadangi mano pažiūros nėra socialdemokratinės, o gal greičiau atvirkščiai, tai važiavau tikrai ne paremti. Tiesą pasakius, visiškai nesidomiu Lietuvos politika – nes negalima domėtis tuo, ko nėra. Vyksta klanų kova už įtakos sferų ir su tuo susijusių gėrybių perskirstymą ir tiek. Taip kad man asmeniškai sniego žmogaus buvimas kur kas labiau įrodomas dalykas, nei Lietuvos politika. Taigi, su ponia Birute įkliuvau juodai, nes apie jos egzistavimą tesužinojau tik iš vieno gero žmogaus nuorodos į jos tinklalapį, kuriame ir buvop tas pakvietimas blogeriams susitikti. Jau rašiau, kad tas blogerių sąrašas pats savaime vertingas dalykas, kadangi jame surinkti tikrai skaitytini tinklaraščiai, ir čia ponios Birutės komanda atliko tikrai gerą darbą. Tiesą pasakius, tai buvo vienintelis geras darbas, ruošiantis susitikimui, nes pats susitikimas buvo absoliut-total-chaotiškas, ir jei taip bus tvarkomas Lietuvos ūkis – piesiec jam 🙁 Vienžo, namų darbus ministrės komanda sufeilino.
2) Nežinau, kokio lygio parapsichologai dirba Dviračio Žyniose, bet momentą, kad ponia Birutė pradės skaityti ilgą ir nuobodžią lekciją apie savo pasiekimus, pagavo tobulai 😉 Taip ir buvo. Čia užskaityčiau didelį juodą minusą, nes manęs asmeniškai visiškai nedomina politikierių bla-bla-bla apie tai, kaip jie rūpinasi tauta. Kur kas man svarbiau ir prasmingiau būtų buvęs trumpas ir aiškus multimedijinis pristatymas su planu, kada ir ką pasieksime. Deja… 🙁
3) Ponia Birutė labai lengvai permetama nuo ūkio bėgių ant energetikos bėgių. Taip lengvai, kad net nesmagu. Kolega Nerius dukart ją grąžino nuo šilumos ūkio į ūkio ūkį, kolega Aurelijus kartą, net ir aš vieną kartą. Vienžo, ji aiškiai sėdi ne savo vežime ir visiškai nekontroliuoja savo elgesio sau nepalankioje auditorijoje, kur turėtų būti maksimaliai susikoncentravusi ir kalbėti apie tai, kuo užsiima, o ne apie tai, kas jai įdomu ir įprasta. Blogai, jei galvoti apie dalykinį įspūdį, nes susitikimas buvo paskirtas kalbėti ne apie pomėgius, o (bent jau šiek tiek) apie reikalus.
4) Susitikimas vyko gana chaotiškai, socdemams per rinkiminę agitaciją įprasto ir mielo turgaus stiliuje. Išklausyti ką nors nepertraukiant poniai Birutei buvo per sunku, o tai daro slegiantį įspūdį. Sutinku, kad kai tau sako nevisai malonius dalykus, sunku nutylėti, tačiau oponento pertraukinėjimas yra dar blogiau.
5) Kolega Aurelijus, taip „išgarbintas“ kolegų Rokiškio ir Skirmanto Delfyje už ponios Birutės atakavimą, tiesiog atkakliai bandė išsiaiškinti, ar turi ministerija konkrečius planus su fiksuotomis datomis, kada tikslai būti pasiekti ir atitinkamu atgaliniu paskaičiavimu, kad turi būti užbaigtas vienas ar kitas to tikslo pasiekimo etapas. Išvada – ministerija aiškių ir konkrečių planų neturi, panašu į tai, kad ji plauks pasroviui, lopydama skyles. SergėkDie Lietuvos ūkį!
6) Susitikimo chaotiškumą parodo ir tai, kad dalyvių susipažinimas įvyko tik jam persivertus per pusiaują. Šiaip man asmeniškai tai ir buvo pagrindinis to susitikimo tikslas, nes gyvai pamačiau (ir pasilabinau su) keletą žmonių, kuriuos kaip ir pažįstu iš internetų, tačiau iki šiol nebuvau su jais išsivirtualizavęs. Iš viso susitikimo labiausiai žvengas suėmė, kai prisistatė kolega Artūras Komjaunuolis – ponia Birutė buvo ištikta stuporo ir nelabai suprato, ar čia bajeris, ar čia rimtai. Kas parodo, kad pakviestųjų sąrašo ji atidžiai neskaitė. Bo jei būtų skaičiusi – kultūrinio šoko nebūtų. Riebus minusas.
7) Kolegos Neriaus prezentacija palietė du dalykus:
primo: kaip elgtis internete, jei nori ten jaustis komfortabiliai. man iš esmės nieko naujo, nes aš taip ir elgiuosi, ponios Birutės komandai visa tai reikėtų įsisąvinti ir naudoti.
secundo: ko iš ministerijos norėtų commonsense.lt ir kas būtų naudinga gerinant Lietuvos įvaizdį potencialių investuotojų akyse. arba jį galutinai sužlugdant, kai skaičiai parodys liūdną tiesą, jei ministrijos veikla bus tokia pat chaotiška, kaip ir susitikimas.
8) Mano asmeninis indėlis, apart kai kurių trumpų komentarų, susivedė į porą notacijų:
primo: pagrindinę darbo vietų masę generuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Lietuvoje jis beveik užmuštas, ir ministerija turėtų koncentruotis būtent galimybių ir prielaidų tam verslui vystytis kūrime. Ypač prekyboje, nes didieji tinklai tiek išnaikino smulkiuosius prekybininkus, tiek rūrija tiekėjus.
secundo: atskaičiau trumpą lekciją, kad internetuose negalioja pareigos ar titulai, o tik tai, ką tu ten pateiki ir kaip bendrauji. atrodo, kad suprato.
9) Lietuvos internetas dabar virte verda diskusija, ar tikrai blogeriams reikėjo eiti pas ponią Birutę ir taip paaukoti savo nekaltybę. Tiesą pasakius, tų kelių labiausiai putojančių nuomonė man monopenisuali, nes jie ten elementariai nebuvo, o aš laikausi principo – Nepakvietė/norėjai eiti dėl vienų ar kitų priežasčių, todėl nebuvai/nematei – patylėk. Tas liečia ir topinius blogerius, ir ne tokius topinius, kurių rašinėliai šia tema man graudžiai juokingi, nes remiasi delfiais ir 15min, apie kuriuos mano nuomonė… ėėė… eee… yra niekinė – tipo VBS. Nes manęs nedomina rašinėliai žmonių, kurie užsiima kritikavimu, o ne kritika. Paiinkšti-patrysčioti, kaip blogai ant Lietuvos piesiec-kapiec ir aš neprastai galėčiau, bet nematau prasmės, jei neturiu ir minčių, kaip tą piesiec-kapiec padėtį pagerinti. Nes Lietuva išsirinko tokią valdžią, kokią išsirinko, ir su ta valdžia jai gyventi kelis metus. Škias, iki tol buvusi valdžia nesugebėjo įtikinti žmonių, kad ji geresnė. Ta intencija ponia Birutė kelis kartus bandė paritinti bačkas ant Kubiliaus vyriausybės, kol man nervas neišlaikė ir gana aštrokai pasakiau, kad kaltės vertimas ant prieš tai buvusių (bent jau man) tikrai nedaro gero įspūdžio ir tik parodo tų kaltę verčiančių baimę nesugebėti padėtį ištaisyti konkrečiais darbais. Iš jos žvilgsnio supratau, kad ministerijoje darbo tikrai negaučiau 😉
Šiaip, medžiaga pamąstymui tiems trims ar keturiems, kas piktinasi blogerių nuėjimu: nuėjome – blogai, nes tipo nusilenkėme blogiui; būtume nenuėję – IMHO delfiai būtų pavarę žinią tipo „tokie drąsūs internetuose, blogeriai išsigando akistatos su ministre“. Psio, ir taip blogai, ir taip ch*vai. Ir šiaip susidaro įspūdis, kad iš blogerių buvo laukiama arba totalaus boikoto ponios Birutės atžvilgiu, arba totalaus aptaškymo purvais. Nu neina nei tas, nei tas – totalaus boikoto idėja yra sužlugdyta jos hiper-populiarumo (kad ir neigiama prasme) visose mas-medijose beigi ineternetuose, o ir taškymas purvais iš konserv-talibų pusės jai nė motais. Šiuo požiūriu ji man yra tobula Andriaus Užkalnio kopija – kiek ant jo varo delfiniai/lietrydiniai – jis deda storą didelį ignorą ir toliau varo savo mintis. Analogiškai ir ponia Birutė – apie ją skamba visur. Ir būtent jos aršiausių kritikuotojų dėka, kurie galėtų jai uždėti totalų boikotą 😉
10) Iš viso šito susitikimo, kaip matote, pozityvo lyg ir nedaug, bet aš po jo, angliškai neatsisveikinęs su chebra, nėriau į susitikimą su Gediminu K, su kuriuo labai smagiai prie herbatos pabendravome beveik valandą apie ūkį, gyvenimą ir bites 🙂 Na o paskui laukė ilgas kelias per kop…, tfu, awtobanu namo į Kowno.


Tai mano viso ko apibendrinimas:
1) Susitikau/išsivirtualizavau su keletu blogerių ir pabendravau su Gediminu K. Vienareikšmis totalus pliusas 🙂
2) Pamačiau mūsų valdžios… ėėė… eee… spindesio nepamačiau, tik skurdą. Idėjinį. Ir pajutau beviltiškumo jausmą, matant neorganizuotumą elementaraus susitikimo metu. Ir dėl šito vertėjo važiuoti į susitikimą. Nes ir neigiama patirtis yra patirtis. Ir kai kada netgi vertingesnė už pozityvią, nes dar kartą suvoki, KODĖL tu esi vienoje barikadų pusėje, o jie – kitoje. Irgi dar vienas pliusas.

Vienžo, kad ir kaip keistai nuskambėtų – susitikimas užskaitomas 🙂