Pgaliau išaušo rytas, kai prasidėjo mūsų didžioji kelionė į Anglijos gilumą. Planas buvo toks: traukiniu važiuojame į Bathą, ten apsistojame viešbutyje, pasivaikščiojame po miestą. Kitą rytą traukiniu važiuojame į Solsberį, iš ten autobusu į Stounhendžą, po apsilankymo grįžtame pasivaikščiojimui po Solsberį, vakare grįžtame į Bathą. Galų gale trečią rytą Bathe aplankome Mados muziejų ir Romėnų pirtis, paslampinėjame po Bathą ir vakare traukiniu grįžtame namo į Londoną.
Kelionė traukiniu buvo maloni, didžiąją kelio dalį jis lėkė kokiu 160km/h greičiu. Bėda, kad diena buvo nelabai kokia, apniukusi, palynodavo, tad fotografavimas iš traukinio nesigavo labai blizgantis, tačiau drįstu įdėti keletą kadrų, kad būtų galima susidaryti įspūdį apie Anglijos užmiestį. Vaizdai ganėtinai lietuviški, tačiau tik tol, kol nepamatai pastatų, kanalų ir kalvų – iškart aišku, kad čia ne šalelė gimtoji 😉 Šiaip man patinka angliški peizažai, tokie ganėtinai artimi.
Nuvykę į Bathą, nuėjome į viešbutį „Redcar Hotel“ – toks fainas, angliško stiliaus, bet visi administratoriai bei patarnautojai – lenkai ir lenkės 😉
Įsikūrę viešbutyje, išėjome pasivaikščioti po miestą. Diena buvo pošlykštė, lynojo, tad ne ką tepafotografavau 🙁 Vienas gražiausių matytų dalykų – kriokliai Avono upėje, skirti sureguliuoti upės tėkmę ir labai panašūs į mano matytus Šveicarijoje. O ir šiaip Bathas – labai neangliškas miestas tiek savo išsidėstymu upės slėnyje, tiek architektūra – visi mūsų familijai jis vienareikšmiškai priminė Šveicariją.
Vakarienei sumąstėme nueiti į nepalietišką rstoraną „Yak Yeti Yak“ – užsimanėme totalios egzotikos. Maistas geras, skanus, pirmąkart gyvenime paragavau jako mėsos (savotiška jautiena) ir nepalietiško aluas (nieko ypatingo). Nors maistas buvo ir neblogas, bet porcijos neperdidžiausios, tad grįždami staiga sumąstėme, kad norime picos. Kurią ir nusipirkome pakelės picerijoje, kuri, kaip ir du trečdaliai visų Anglijos picerijų, vadybinama iraniečių 😉 O pica buvo labai skani 🙂