Feed on
Posts
Comments

Kartkartėm stebėjau per EuroNews ir CNN šį konfliktą. Labai savotiška situacija, kai negali besąlygiškai palaikyti nei vienos pusės 😉
Izraelis pradėjo konfliktą, subombindamas Hamaz karinės struktūros vadą, kurį ilgai medžiojo ir, greičiausiai dėl išdavystės, pagaliau susekė. Be abejo, anas Izraeliui buvo rakštis užpakalyje, tačiau jo nužudymas Hamaz privertė atsakyti raketomis. Kitaip negalėjo būti, nes kraujas pagal babuinų supratimą reikalauja keršto, o turint omenyje, kad Hamaz nelabai vertina žmonių gyvybes, tai tokia įvykių seka buvo logiška. Izraeliui buvo proga pilnai išbandyti priešraketinę sistemą „Geležinis kupolas“ (kuri iš esmės pasiteisino), o Hamaz išbandė naujas raketas, gautas iš Irano (kurios irgi pasiteisino). Jei anksčiau Hamaz raketos buvo tiesiog kanalizacijos vamzdžiai, pripildyti savadarbio kuro ir savadarbių sprogmenų, tai dabar, po „arabų pavasario“, Egipte nusilpus Sinajaus dykumos kontrolei, iš Irano kontrabanda keliauja tikros kovinės raketos, kurios pasiekia tiek Tel-Avivą, tiek Jeruzalę. Taip kad Vakarų, kurie po „arabų pavasario“ priedanga verčia arabiškuosius diktatorius, dėka Izraeliui kyla vis didesnė grėsmė. O jei į valdžią Sirijoje ateis dar vienas islamistų režimas, kurį visomis išgalėmis palaiko Jevrosojūzas su komunistuojančia Prancūzijos valdžia priekyje – tada tikrai mažai nepasirodys.
Kitas, kur kas svarbesnis dalykas, išryškėjęs šiuo metu – Egiptas aiškiai pademonstravo, kurią pusę jis palaiko. Vakarams leidus nušalinti Mubaraką, IMHO prasidėjo netrumpa, bet užtikrinta kelionė link Kemp Deivido susitarimo denonsavimo, o jos gale laukia Egipto-Izraelio karas. Kada tai įvyks? Šiandien amerikiečiai laiko paėmę Egiptą už vienos vietos savo finansine ir karine pagalba, o ir Egipto kariuomenė nuo Kemp Deivido visad buvo orientuota ne karui su Izraeliu, bet greičiau kaip valstybė valstybėje, tai dabar nauji Egipto generolai gali gauti naujus nurodymus. Laimei, karštas galvas kiek pravėsina tai, kad Izraelis kur kas aukštesniame technologiniame lygyje, tačiau Izraelio visuomenė pamažu koroduoja iš vidaus, o karo metu karių moralė yra labai svarbus dalykas.
O šiaip tai Izraelis, privertęs Hamaz nutraukti raketų antpuolius ir taip laimėjęs konfliktą kariniu aspektu, vistik pralaimėjo morališkai – civilių žudymas šiandieniniame pasaulyje populiarumo neprideda, tad Izraelio izoliacija pagilėjo. Nors aš puikiai suvokiu, kad Izraeliui svarbiausias prioritetas nuo pat jo įkūrimo yra išlikimas, o ne tarptautinė opinija.

24 Responses to “Apie konfliktą tarp Izraelio ir Hamaz”

  1. Taškas parašė:

    Vienintelis universalus paaiškinimas toms Vakarų nesąmonėms – demokratijos vos ne prievartiniam diegimui šalyje kur 7000 metų jos nebuvo, superhiperduper tolerastijai su kalėdinėm eglutėm, romais ir pan. – sąmokslo teorija: VAKARUS VEDA PAPIRKTI NEŽINOMI VALDANTYS.

    • grumlinas parašė:

      Na, sąmokslo teorijų ir aš galiu prigeneruoti, bet čia IMHO bandoma taikyti kontroliuojamo chaoso teorija, tik pamirštama, kad ir labai gudri višta gali užpakalį išsidilginti

  2. Lokyz parašė:

    Izraelis tuomkart laimėjo, sakyk ką nori. Teroristinė taktika, kai raketų šachtos kasamos po civiliniais namais pasmerkta.

    • grumlinas parašė:

      Apie ką ir rašau – karinė pergalė Izraelio puusėje. Bet civilių žudymas jo įvaizdį gerokai gadina. Nors dėl įvaizdžio Izraelis nesiparina – vistiek jis nekoks

  3. prowler parašė:

    Situacija Sirijoje tokia spazmiska todel ,kad ES kovojanciu sukileliu visiskai NEPALAIKO,nesuprantu kaip tu neperpranti diplomatisku pezalu ir tikrojo poziuro i tai.Europieciai jau pasimoke Irake ir Libijoje.
    Egipto kariuomene neatlaikytu bent kiek ilgesnio konflikto su zydai,ir patys ta puikiai zino,daugiausiai ka gali-surengti kokia paramos teroristams akcija,kad apmalsintu vietinius “heiterius“,ne daugiau.

    • grumlinas parašė:

      Hmmm, tai tada paaiškink, kokio galo Napoleono kompleksp kamuojamas F.Olandas (kuriam neduoda ramybės sarkosi laurai Libijoje) pagaliau privertė tą tarpusavyje besiriejančią Sirijos emigrantų šutvę sukurti kažkokią daugmaž struktūrą, kuri, jei jai pavyktų kaip nors patekti į Siriją, iškart būtų pripažinta vienintele teisėta Sirijos peoplų atstove ir jai nedelsiant būtų suteikta finansinė-karinė pagalba. Aišku, kortas maišo tai, kad pačioje Sirijoje siautėjantys banditai, tfu, Sirijos laisvės kariaiš™ Alepe irgi įsteigė kažkokį organą, kuris turi aiškią islamišką pakraipą ir Jevropai nepriimtinas.
      Dėl pamokų Irake ir Libijoje. Tai visiškai skirtingi dalykai – Irake teko gauti į liūlį, ir tiek, kad teko iš jo nykti, nes karas tapo nepriimtinas. Libijoje gi matome pavyzdinį variantą, kai technologinė Vakarų galia (+pagalba samdiniais ir ginklais) efektyviai padėjo vietiniams babuinams nuversti senokai valdantį vieną pavojingiausių diktatorių pasaulyje (čia be bajerio, Kadafį reikėjo šalinti, bo jis tapo nepriimtinas naujajame pasaulyje su savo paranojomis ir avantiūromis). Libijos patirtį norima perkelti į Siriją, tačiau nėra (ir greičiausiai nebus) juridinio pagrindo, tad reikia kažką improvizuoti. Tam naudojama Turkija, tačiau turkų generolia nedega noru paklusti civiliokui, kuris jiems kabina bylas. Taip kad pakolkas lieka siųsti temn islamistinius fanatikus ir laukti, kad gal Turkija pažarstys žarijas už Jevrosojūzą. O jei turkai gauitų liūlin – tada galima pajungti NATO ir tada Asadui greitas ir neskausmingas kapiec


      O kaslink Egipto – rašiau gi, kad Egipto kariuomenė sąmoningai buvo paversta gynybine, todėl kokius 10 metų rimto konflikto neturėtų būti. O pagalba teroristams – vėlgi, ji turi būti tokia, kad Izraelis megalėtų įrodyti, jog tai valstybinė Egipto politika 😉

  4. prowler parašė:

    Grumlinai,kokias AVANTIURAS vykde Kadafis pastaruosius 15 metu,kad jo reikejo bijoti?Pardavinejo nafta Vakarams,uzrauke su terorizmu,pirko vakarietisku ginklu uz miliardus euru?Kuri priezastis tapo jo mirties nuosprendziu a?
    Varliuzai,kai Asadas kris nori tureti ten apciuopiamos itakos,todel ir lipdo kazka su kazkuo,Sarkozy libiu bombinimas neturejo jokios naudos-taigi del to Holandas nieko jam nepavydi.Tiesiog varliuzai masto i prieki ir tiek.
    Taip juridinio pagrindo ko gera nebus-kinai su rusai pamate kas dejosi Libijoje kai jie pritare JT rezoliucijai,taigi sikart nepasiseks.Velgi,nematau jokios prasmes veltis i kara Turkijai-ka ji is to islos?O juk visai netoli kurdai sedi…Tiesiog Sirija virto dar viena Art.Rytu kebekne kur niekas nezino ka reiktu daryti,kad blogai nevirstu dar blogiau.
    Paiskink man ka reiskia savoka-“gynybine kariuomene“?

    • grumlinas parašė:

      Matyt, pulkininkas kažką darė, jei vistik buvo nušalintas – dūmų be liepsnos nebūna 😉 Nepadėjo jam netgi kova prieš Al-Kaidą. Paimk Alžyrą ar Maroką – pabruzdėjo ten liaudis, bet nurimo, nes paramos nesulaukė. Škias, tie režimai, nors ir neblizga žmogaus teisių srityje, Vakarams grėsmės nekelia. IMHO tie dalykai paaiškės po geroko laiko, kai pasirodys tų įvykių dalyvvių atsiminimai.
      Kaslink varliūzų – IMHO jie visiškai nesimoko iš Libijso patirties, nes ir beviltiškam aišku, kad valdžion ten ateis ne pajacai-emigrantai, o vyrukai iš kovos laukų. Ir, galimas dalykas, sukabins didžiąją dalį tų pajacų ant gatvės stulpų.
      Kaslink Turkijos – Erdoganas apsėstas minties paversti Turkiją regionine supervalstybe, o tam reikia eliminuoti tiek perdaug stiprius kaimynus, tiek kurdų pasipriešinimą. Taip sau, pamąstymui – iš Turkijos į Siriją vykstančios banditų gaujos toli gražu ne visada eina kautis prieš Asadą – nemaža jų dalis eina tvatyti Sirijos kurdų, kurie padeda Turkijos kurdams.
      O kaslink Sirijos-kebeknės koncepsijos – taip, Asadas pasirodė per kietas greitam problemos sprendimui, tad dabar vyksta visokios improvizacijos su pajacų koalicija, kuri leistų legalizuoti karinę agresiją. IMHO Asadas ne saldainis, tačiau po jo Vakarai (ir ypač Turkija) turės tikrai ne geresnius kaimynus. Bet – įsivėlus į žaidimą, reikia varyt iki galo.
      O „gynybinė kariuomenė“ – kiek teko skaityti apie egiptiečius, jie orientuoti į gynybinius mūšius ir kontratakavimą, nei į dideles puolamąsias operacijas tipo karas prieš Izraelį. Plius – demilitarizuotas Sinajus neleidžia greit ir slaptai pasiruošti tokiam karui. Juk jau 1956 ir 1967 metais egiptiečiai gavo liūlin nuo izraeliečių būtent Sinajuje, nors abu kartus ten turėjo geras karines pajėgas.
      Tačiau naujieji generolai gali pakeisti visa tai, nors tai nėra greitas reikalas

      • prowler parašė:

        “1956 ir 1967 metais egiptiečiai gavo liūlin nuo izraeliečių būtent Sinajuje, nors abu kartus ten turėjo geras karines pajėgas.
        Tačiau naujieji generolai gali pakeisti visa tai, nors tai nėra greitas reikalas“-turejo daug techikos ir gausu kieki zmoniu,iki gerai parengtu pajegu dar buvo toli.Pagrindine problema buvo kariskiu pasirengimas,dauguma sauktiniu buvo nerastingi,karininkams truko vadovavimo patirties kai situacija ypac greit kinta,nebuvo kordinacijos ir saveikos tarp daliniu.Cia tik pradines problemos buvo ir kitu.

        • grumlinas parašė:

          Kaip jau esu rašęs, Izraeliui visi tie karai yra ne tiek pergalės, kiek IŠLIKIMO klausimas, todėl jų karių motyvacija yra kur kas aukštesnė. Na, ir be abejo, aukštesnis karių pasirengimo lygis. Tuo tarpu arabams po pradinio užsidegimo ir pirmųjų nesėkmių karinė dvasia krisdavo ir tada pralaimėjimas neišvengiamas. O paimk 1973 karą – po to, kai Egiptas sėkmingai forsavo Sinajaus kanalą ir atrodė, akd žydmas tuoj bus total kapiec – nieko, jie sugebėjo kontratakuoti, persikleti per kanalą patys ir išlyginti situaciją. Netgi į Kairą nežygiavo, nors galėjo – velniam mūšiai mieste plius politinės problemos?

          • prowler parašė:

            Jom Kipure egiptieciai visai neblogai pasirode,teisybe,bet pipiec buvo siauriniame fronte su sirais,kai tie gavo i kaulus,paprase egiptieciu pulti pirmyn,o tie isejo is ZRK priedangos ir buvo sumusti is oro,nes arabu aviacija nieko nesugebejo padaryt zydam ne per viena kara.Forsave Sueca zydai pasieke tik taktine pergale,Egiptas turejo milijonini rezerva kariu,o tai pranasumas kariaujant miestuose,priesingai nei dykumose kur tankai ir aviacija valdo.Taika is esmes buvo sudaryta del bendro JAV ir TSRS spaudimo,nes tieji greit galejo paristi su ginklu tiekimu.

            • grumlinas parašė:

              Izraelis tegali kovoti trumpus pergalingus karus – mobilizaciniai resursai maži plius teritorija maža/lengvai pažeidžiama
              o miestų mūšiai – taip, Sirija puikus pavyzdys, kaip sunku kovoti netgi ne su kariškiais miesto sąlygomis

      • jurgis parašė:

        Marokas, nors, aišku, nėra Norvegija, kalbant apie žmogaus teises, bet už kokią Belarusiją ar Putinlendą išrodo geriau po to, kai numirė Hasanas II. Ir neišsiliejo ten į kažką rimtesnio būtent todėl, kad karalius ten – visai ne Gadafis ir net ne Mubarakas – didžiausios jo nuodėmės – nelabai kontroliuojamos rūmų išlaidos, bet net ir ten sumos juokingos, palyginus su kokiu Mubaraku. O ir reagavo jis į gana ribotos apimties bruzdėjimus visai kitaip – nepuolė šaudyt protestuotojų ar daužyt, o pats inicijavo konstitucijos pataisas, kuriom pats atsisakė krūvos įgaliojimų, perduodamas juos parlamentui.
        Atsakymus dažnai galima rast laikraščius paskaičius, ir nebūtina tada rusiškų vašingtonų obkomų/vakarųžydųmasonųbankų sąmokslų ieškot, tuo pat metu absoliučiai atmetant galimybę, kad žmonės ne tik Baltijos kely, o ir kitur gali mąstyt ir priimt sprendimus be prancūzų, CŽV ar dar ko.

        • grumlinas parašė:

          Na, tai, kad Vakarai koordinuoja savo veiksmus su Įlankos monarchijomis – tai labai jau aiškiai matosi IMHO. Ir naiviam reikia būti, kad to nepamatytum 😉 Nes tokių intensyvių karo veiksmų, kaip kad Sirijoje, tikrai vietiniai sukilėliai be užsienio pagalbos neatlaikytų taip ilgai.
          Kitas dalykas – ką mes po to turėsime? Nes Egipte pamažu, bet užtikrintai įvedamas islamistinis režimas, ko visiškai nesitikėjo liberaliosios pajėgos, pradėjusios antimubarakinę revoliuciją.
          O kaslink vis tobulėjančio Maroko – greta jo yra Alžyras, kurį valdo kariškiai, savo laiku sutvatyję islamistus, kurie po rinkimų turėjo ateiti valdžion. Ir ten prasidėję „arabų pavasario“ bruzdėjimai labai greit buvo užgesinti, o Vakarai net nepyptelėje apie skriaudžiamus opozicionierius. Taip kas selektyvus opozicijų palaikymas nėra mitas.

          • jurgis parašė:

            Kad dauguma Įlankos naftinių šalių yra glaudžiai susijusios su JAV (neapibendrinčiau to Vakarais) – žinoma, kad akivaizdu, tas vyksta jau kokių 40 metų, kaip ir akivaizdu kodėl. Bet ir jokio demokratinio pavasario ten nebuvo, jei neskaitysim Irano organizuoto Bahreino bezdarių pasisėdėjimo aikštėje porą savaičių. O nekilo iš esmės dėl to, kad ten yra pinigų ir dėl to, kad ten esantys režimai, įskaitant netgi Saudus, vis dėlto dar išlaiko balansą tarp odioziško fundamentalistinio marazmo ir ekonominės gerovės. Be to, praktiškai tik Saudai ten ir yra bepročiai – kiti kaip ne kaip, bet sveiko proto turi kur kas daugiau, nei koks Gadafis. O Saudai be pinigų dar turi ir labai stiprų religinį/tradicinį pagrindą, kas ir leidžia jiems plūduriuot, priešingai nuo komunistuot bandžiusių gadafių ar pinigų neturinčių asadų su mubarakais. Kitas dalykas yra požiūris, kad JAV (ar prancūzai) vos ne dirbtinai staiga sugalvojo pakelti ir palaikyti islamistus Egipte, Sirijoj ir Libijoj, kas, mano nuomone, yra smarkiai klaidingas ir rusiškom sąmokslo teorijom beigi lengvu rasizmu paduodantis požiūris. Negaliu sutikti, kad Sirijos sukilėliai ten pešasi Vakarų ginklais ar pinigais. Įlankos arabų pinigais – taip, bet tai, kad tų šalių valdantis elitas yra susijęs su JAV dar visai nereiškia, kad JAV juos valdo kaip marionetes ir jų rankom specialiai raketas į Siriją gabena, nekalbant jau apie tai, kad pinigingo elito ten yra ir ne valdančio, nuo JAV tiesiogiai nepriklausančio ir galinčio sau leist būti dinastijoms nepaklusniam. Alžyras kaip tik ir yra jūsų teorijos apie iš Vakarų valdomas revoliucijas paneigimas – chunta ten sugebėjo užgniaužt iš esmės tos pačios krypties judėjimą ‘maloi krovju’, todėl jokie Vakarai ir nepuolė pypauti arba teptis rankų. Žmonių masiškai nebebombarduoja – reiškia susitvarkė, įrodė savo legitimumą, kiek jis ten galimas. Tas jūsų vadinamas selektyvus opozicijų palaikymas mano supratimu yra paaiškinamas kur kas paprasčiau – Egiptas buvo iš esmės mažo Tuniso nenutrūkstamas tęsinys, Tunisas pasirodė gana sklandžiai ir ne taip blogai, iš inercijos diplomatinį palaikymą Egipte bruzdėjimus pradėję universitetiniai liberalai automatiškai ir gavo. Libijoj gi vyko tiesiog skerdimas todėl, kad Gadafis, priešingai nei Mubarakas, buvo ne tik vagis, bet ir beprotis. O šito Vakarai paprastai, pagal galimybes, stengiasi neleist. Ir nenoriai, bet užkirto tam kelią. Dabar Sirijoj tą patį padaryt tiesiog kiaušų nebeužtenka, juolab kad rinkimai JAV ką tik baigėsi ir Rusija šiuo atveju bus dar aršesnė, turint omeny jos ginklų apyvartą su Asadu.

            • grumlinas parašė:

              Kiek suprantu, pastoviai naudojant stebuklingą žodžių derinį „rusiškos sąmokslo teorijos“, galima nesunkiai įveikti oponentą, nes jis automatiškai priskiriamas nesugebantiems mąstyti, o tik priimti kažkieno nuomonę?
              Anyway, grįžtanty prie mūsų načiukų, t.y. „arabiškojo pavasario“. Tunisas IMHO buvo totali saviveikla, o režimas toks beviltiškas, kad ten didelio vargo su revoliucija nebuvo. Egiptas buvo kiek sunkesnis atvejis, tačiau užteko amerikeičių draugiško perspėjimo, kad Mubarakas gali likti be pagalbų (nuo kurių jam aiškia byrėjo %), kad revoliucija sėkmingai įvyktų. Marokas susitvarkė pats gana nesunkiai, nes ten ir režimas ganėtinai humaniškas. Alžyro generolai terkštelėjo vėl bandančiai kelti galvą opozicijai ir viskas aprimo. Atėjus Jemeno laikui, ten reikalai komplikavosi, o ir šiaip Jemenas sudėtinga valstybė – suklijuota iš dviejų buvusių, iš esmės tai klanų samplaika. Jordanija sugebėjo išspęsti reikalus pagal Maroko scenarijų, t.y. taikiai. Viskas vyko tvarkingai, Vakarai stebėjo įvykius ir džiaugėsi masiniu demokratijos diegimu į atsilikusias šioje srityje šalis. Kol neatėjo Bachreino eilė. Va čia livoriucinieriams-šiitams koją pakišo akivaizdus Irano palaikymas. Na ir ką – karinė Saudo Arabijos intervencija ir livoriucionierių skerdynės Vakarams nesukėlė jokio kovos už demokratiją beigi žmogaus teises priepuolio, kaip kad vyko Libijos atveju. Dvigubi standartai. Nu nea, tiesiog Bachreinas turi likti toks, kos yra, ania?
              Kadafis buvo pavojingas pasauliui su savo kliedesiais, todėl jį reikėjo versti (čia rimtai). Bet progresyvioji Libijos livoriucionierių mažuma nesugebėjo to padaryti taikingai, Kadafis jau baigė juos patvarkyti Alžyro pavyzdžiu, tačiau Libija ne Alžyras, tad su JTO palaiminimu buvo suorganizuota karinė intervencija ir Kadafis bendromis vietinių babuinų pajėgomis ir vakariečių aviacijos pagalba buvo patvarkytas. Tarp kitko – kai buvo vapama apie tai, kad livoriucionieriai ginkluojasi iš valstybinių ginklų sandėlių atimtais Kalašnikovais ir tuo pat metu kronikoje matėsi naujutėliai FN FAL – nu man kažkaip su ginklų embargo nesisiejo. Bent jau viena pusė ginklus tikrai gaudavo 😉
              Na va, ir Sirijai atėjo eilė. Po metus trukusių stumdymųsi matome pilietinį karą, nors Asadas ir pradėjo pažadėtas (ir Vakarų reikalautas) reformas – matomai, jo valanda išmušė. Ir čia mes matome akivaizdų opozicijos skatinimą ne spręsti valdžios perdavimą evoliucijos keliu, o revoliucijos kurstymą, nes užtektų suinteresuotoms pusėms, t.y. Vakarams, Saudams ir Katarui) pasakyti: „Opozicija sėdasi derybų, nes kitaip nutrauksim politinę+finansinę paramą“ – psio, per pusmetį Asado nebebūtų, o ir kraujo būtų pralieta mažiau. Nes kiek pats netikėtum „rusiškom sąmokslo teorijom“, tačiau aš irgi netikiu, kad tiek laiko trunkantys sukilėlių karo veiksmai gali vykti vien iš vidinių resursų. Nu netikiu ir tiek! Plius Turkijo įrengtos sukilėlių bazės – jei tai ne
              akivaizdus kišimasis į Sirijos vidaus reikalus, tai kas tada?
              O viso to išeiga, mano giliam liūdesiui, bus islamizo atgimimas. Ir, deja, naujosios Vienos nenusimato, nes priešas jau mūsų tvirtovės viduje.
              Tai va, tokios yra MANO sąmokslo teorijos, jei ką 😉

  5. pričkus parašė:

    Kažkaip visi, pareikšdami savo poziciją (simpatiją/antipatiją), neeskaluoja pačios Izraelio valstybės sukūrimo istorijos. Čia panašu į Adamkaus tapkes, nežiūrint į tai, kaip toks payginimas būtų netikėtas.

    • grumlinas parašė:

      O ką tu čia prieskaluosi? Valstybė sukurta pagal JTO nutarimą, gyvuoja jau >60 metų, taip kad čia kaip ir viskas ok. IMHO vienas įdomiausių geopolitinių projektų XXa. istorijoje

      • pričkus parašė:

        Gal ir įdomiausias. Geriau būtų ne tiek įdomus, kiek pavykęs.

        • grumlinas parašė:

          Na, kai Amerikė susikūrė, tai irgi buvo įdomus geopolitinis projektas 😉

          • pričkus parašė:

            Knockout.

            • grumlinas parašė:

              Na taip. Ir netgi priežastys iš esmės tos pačios – kova už žemę – britai neleido amerikontams plėstis už tam tikrų ribų, nes toks buvo susitarimas su indėnais – tai po nepriklausomybės paskelbimo ir įgijimo viskas pasikeitė. Tarp kitko, pagrindinis žemėių norėtojas čia buvo Dž.Vašingtonas 😉