Tai va, vakar mano brangiausioji vos netapo telefoninio sukčiavimo auka. Galvojome, ar verta apie tai rašyti, tačiau sumąstėme, kad vistik sukčiavimo metodas kur kas labiau pragalvotas ir įtikinamesnis, nei SMSinis „Mama, padariau avariją, gelbėk!“
Tai va, grįžtame namo, skamba miesto telefonas, atsiliepia brangiausioji (bo man niekas niekada neskambina 😉 ), vyriškas balsas paklausia, ar čia tokia-anokia, o po patvirtinimo prisistato Vilniaus kažkurio policijos komisariato kažkokiu tyrėju. Ir iškart išbara brangiausiąją, kad ji neatvyko pagal antradienį jai įteiktą šaukimą į apklausą Vilniuje baudžiamojoje byloje, kur ji yra pagrindinė įtariamoji. Brangiausioji tik žiopčioja, bo jokių šaukimų net nematė, o jos klausia, ar ji rugsėjo kažkelintą pervedė 4000LT tūlai NN? Brangiausioji pirmą kartą girdi apie tą NN, ką ir pasako, tada savo ruožtu gailiai klausia, ar tie pinigai pagrobti iš jos sąskaitos? Tyrėjas paaiškina, kad jos sąskaita pasitarnavo tik kaip tranzitinė, tie pinigai ten buvo įnešti ir per porą minučių išgryninti, kas ir sukėlė įtarimą. Ir tada pradeda klausinėti, ar ji nėra kam nors perdavusi savo prisijungimo prie e-banko slaptažodžių. Tai griežtai paneigus, tyrėjas kiek atlyžta, pradeda spinduliuoti užuojautą ir prasitaria, kad vistik gal derėtų sąskaitą užblokuoti, kol vyksta tyrimas. Ir paslaugiai per vieną sekundę sujungia mano brangiausiąją su banko klerku, kuris praneša, kad jos sąskaita raudonuoja jam prieš akis. Tada brangiausiajai įsijungia pavojaus signalas, iki šiol sėkmingai slopintas presingo „esate įtariamoji baudžiamojoje byloje“. Iki tol aš maniau, kad ji šnekasi su banko atstovu, bet kai ji banko klerkui pasako, kad ją čia nukreipė policija, man įsijungia esminis pavojaus signalas ir aš iškart pradedu rėkti, kad ji nebandytų sakyti kokių nors slaptažodžių – nu netikiu, kad policija ne tik kad galėtų taip sujungti su banku, bet ir ne jos darbas įtariamajai padėti. Vienžo, banko klerkas pasiruošęs blokuoti sąskaitą ir tam reikia viso labo prisijungimo slaptažodžių. Bet brangiausioji jau yra atsargumo režime ir praneša, kad telefonu ji nieko nesakys, nes negali patikrinti, kas yra kitame telefono gale, o ir iš viso mes jau važiuojame į banką spręsti šios problemos. Klerkas dar bando aiškinti, kad per jį blokavimas įvyks kur kas greičiau, bet, supratęs, kad neperkalbės, vėl sujungia su policija. Va čia tai jau totalus piesiec ir super-technologijos 😉 Policijos tyrėjas dar bando paaiškinti, kad į banką nėra ko važiuoti, nes į šitą aferą gali būti įsitraukę ir banko darbuotojai, bet brangiausioji griežtai ir labai mandagiai pasako, kad mes važiuojame į banką. Spėkite iš trijų kartų, kas vyksta toliau? Taip, taip, policininkas meta ragelį, nes suprato, kad lochotronas nesuveikė 😉
Na ką, per internetus pasitikriname brangiausios pinigų judėjimus – jokie mitiniai 4000LT nei įplaukė, nei išplaukė 🙂
Paskambinome į policiją, šįkart tikrą. Na ką – reikalas beviltiškas, nes skambinta aiškiai iš vienkartinių kortelių, na ir visa laimė, kad nebuvo pasakyti prisijungimo slaptažodžiai. Tad brangiausioji tegavo galingą adrenalino dozę 😉
Taip kad gerbiamieji, būkite pasiruošę tokiai telefoninio sukčiavimos schemai, kur pirmajame etape jus bandys paspausti „įtariamuoju baudžiamojoje byloje“, kas padoriam žmogui tikrai sukelia stresą, o antrajame jums bandys „padėti“ užsiblokuoti sąskaitą. Rezultatas gali būti neypač…
VaČiaTaiBent, kaip rimtai naujieji verslininkai jau progresavę. Darbo metodai nestovi vietoj.
Aha, mes irgi buvome NUSTEBĘ 😉
Taigi cia ausrines marijos pavilionienes atvejis, kuris buvo ir mano svogerkai (irgi nepasimove), tik jos ir pavilionienes atveju skambino ne policija, bet fntt.
Iš sovietinių laikų:
Skambina vidurnaktį tūlam piliečiui griežtas balsas ir liepia išmatuoti atstumą nuo tel. rozetės iki tel. aparato. Kada iš miegų pažadintas pilietis šiaip ne taip išmatuoja tą atstumą ir pasako balsui, tas liepia susikišti į atatinkamą vietą!
Aišku piliečio reakcija nenusakoma, bet naktis- reikia miegoti.
Po kurio laiko piliečio bute vėl pasigirsta skambutis ir kitas balsas klausia piliečio ar neturėjo pokalbio su telefoniniais chuliganais? Pilietis, aišku, išlieja širdį…
Tada tas kitas balsas „leidžia“ išsitraukti…;)
Viešai tokius dalykus pasakoti… Juk paaugliai jau dedasi į galvą! 😀
Ir kur pokalbio įrašas? Juk skambino nepažįstamas numeris… Aš įrašinėju visus pokalbius, kai skambina ne draugai. Maža kas… 😉 Štai tai ir Jakilaičio spaminimą turiu įrašęs, anas reklamina skaitmeninę tv 😀
Na, mes neįrašinėjam, o ir naudos iš to įrašo nedaug būtų – vienkartinės kortelės nepagausi
O į blogą įdėti? O balso atpažinimui?
Nors tokiose situacijose, aišku, naudos nedaug; bet kai skambinu pardavėjams užsakinėjant prekes ar tariantis dėl paslaugos… 😉
Aj, dzyn jau 😉
Niekaip nesuprantu šito vienkartinių kortelių teiginio. Juk visi duomenys saugomi operatorių. Kas mentams trukdo nustatyti paskutinę skambučio vieta? Susemti ir pasikviesti balso atpažinimui? O dar paprasčiau užregistruoti skambinusio telefono IMEI kodą. Pagal jį irgi pasodint
Nusikaltimo iš esmės nebuvo – tik bandymas, giliau nesidomėjau, kuo tas gresia „bandytojams“. O ir domėtis nenoriu
Žiū, o chebra rimtai tobulėja… Išrado net tiesioginį policijos ryšį su bankais! 🙂
nujooo… 😉
tas labiausiai ir atrode itartina. Veiksmas vyko lyg kokiam amerikoniskam filme. Policija padeda nekaltam pagrindiniam itariamajam ir superines technologijos is eilinio policijos komisariato…. Bet vistiek sustresino stipriai.
Gerai, kad „pavojaus signalas“ suveikė 🙂
Tai taip, dabar jau būsim dar atsargesni
Bravo!!!
Abiem – po medalį „Už Tautos budrumą“ 🙂
Kai šaukštai po pietų, visi gudrūs. Dar kartą – bravo !!!
Įtariu, kad ir tikrą policiją dabar pasiųsim 😉
O jei tikrai skambintų policija? Kaip galėtų įrodyti, kad jie tikri?! 😀
Kaip tai apibrėžta įstatymo? Spėju, niekaip? 😉
Na taip 😉
Tiesiog reikia sim korteles pardavinėti su asmens dokumentu, jas registruoti ir bus mažiau problemų…
Eik jau… o kur visokeriopos laisvės ir kitokios dermokratijos? 😉
…tada tas, kas norės laisvai skambinti turės kortelę iš vaiko?
Man tik Lietuvoje yra pavykę nusipirkti išankstinę kortelę, be jokių dokumentų. Niekur taip lengvai jos negausi, kaip LT. Vienoje šalyje ne tai kad dokumento kopiją pasiliko, bet ir pirštų antspaudus:)
Esam laisvas kraštas? 😉
Manau, jog su laisve čia nėra nieko bendro. Paskolos juk irgi negali paimt be paso, į užsienį irgi negali važiuot. O juk kortelės ir turėtų būti perkamos ne žaidimams ir nusikaltimams. Nebūtų man sunku užpildyti anketėlę kokią perkant kortelę, ne kasdien juk to reikia.
Aš ironizavau 😉
Šiaip atsakomybė tai tikrai turėtų būti didesnė – juk laidinis telefonas turi aiškų savininką
patikrintas mechanizmas tokiais atvejais – paprašyti pasakyti fiksuoto nr. telefono numerį ir atsiprašyti, kad už minutės perskambinsi
Mintis tikrai nebloga, bet tam reikia išeiti iš pradinio streso
mano mama taip prarado nemažą sumą pinigo ir nebesitiki atgaut
Užuojauta 🙁
Smagi istorija, smagiai papasakota. Gerai, kad gerai baigės.
Aha, dabar ji skamba visai nieko, o tuomet, kai suvokėme visą situaciją – kojos nutirpo 😉
Šiandien apie tai rašiau Protokoluose, iš kito kampo:
http://protokolai.com/2012/10/09/si-meluojanti-zaba-jums-isrinks-seima-ir-nuspres-del-atomines/
Jūs neįsižeiskit, tik, bet net ir sekundę patikėję šita istoriją atrodot ne kaip 🙂 pirma, banko tarnautojams nereikia kodų, jie turi savo būdų sąskaitą užblokuoti net Jums ir nežinant. Man rodos, buvo bankai išplatinę info, kad joks banko tarnautojas neturi teisės prašyti ir neprašo jokių jūsų kodų. Antra, Jūs PAGRINDINĖ įtariamoji BAUDŽIAMOJOJE byloje ir Jums policija paskambina apie tai pranešti? Iš kokio čia filmo? :))
Nu kaip mane žavi eskimai, visados sugebantys paaiškinti Pusiaujo Afrikos gyventojams, kaip teisingai elgtis baisų karščių metu 😉
Panašu, kad pati taip ir neperskaitei visko atidžiai, nes kad įvertinti situaciją, esant streso būklėje, nėra taip lengva, kaip kad PO TO aiškina visokie eGzpertai.
Purma – „banko tarnautojas“ įsijungė antras, ir po trumpo pokalbio buvo pasiųstas ilsėtis.
Antra – „policininkas“ veikė pirmas, ir kurį laiką viskas atrodė, kad jis tiesiog atlieka tyrimą, įtariant nedielės pinigų sumos plovimu, o ne žmogžudyste.
Šiaip nuoširdžiai pačiai linkiu niekad nepatekti į tokią situaciją, kad reiktų naudotis pačios patarimais 😉
Galiu patvirtinti, kad bankams jokių kodų nereikia. Kai man Kroatijoj pavogė banko kortelę, užteko skambučio. Paklausė, rodos, tik asmens kodo, gal dar asmens dokumento nr., neatsimenu, ir viskas, sąskaitą užblokavo.
Tai aš pats esu blokavęs kortelę, kurią palikau bankomate, taip kad tas irgi iškart buvo aišku, kad kažkas bando kodus išgauti
Anksčiau buvo galima ir telefonu į apklausas pakviesti. Dabar arba sukčiumi apšaukia, arba prisijungimo duomenis pradeda diktuot…
Reputaciją sukčiai sugadino… 😉
Auksciausio suktumo situacija
Skambutis bobutei vidury nakties:
– Mociut, padek, padariau avarija, reikia pinigeliu..
– Ach jus, gyuliai, kaip negeda sena zmogu apgaudineti?.. Viena karta jau apgavot, pinigus isvyliojot, daugiau nebepavyks, – bobute numeta rageli.
Po keliu minuciu vel skambutis:
– Labas vakaras, trukdo is Policijos, ar jums neskambino telefoniniai sukciai ir nebande isvilioti pinigu?, – klausia rimtas vyriskas balsas.
– Skambino, vaikeli, tie svolociai, skambino..
– Tai mes surengsime pasala – jus tiems suciams paduokite pinigelius, o mes juos suimsime ir pasodinsime.
Ir ka galvojate? Rezultatas 2:0 sukciu naudai
mjooo… geri psichologai… 😉