skaitydamas apie save:
Į Kauną! Mano studijų miestą. Kaunas tolokai (100 km Lietuvoje jau atstumas), tad taikytis teko ilgai. Vedžiojant taikiklį ten-šen ranka sustojo ties didesniu ir ryškesniu nei visi kiti taikiniu: toks lyg su akiniais, lyg su odine liemene, lyg žemėlapį atsivertęs, lyg fotoaparatu spragsintis, lyg savo citroeną plaunantis, lyg pirštą iškėlęs dangun kažkokią sentenciją sakantis, lyg lego kaladėles dėliojantis, lyg liežuvį pro lūpų kamputį iškišęs kažkokį plakatą su moteriška figūra bežiūrintis, lyg su gotra, lyg su kaubojaus skrybėle, toks lyg ir nemažas bet visur suspėjantis… GRUMLINAS! Va! Na, laikykis! Ir tais žemėlapiais nesidangstyk – supliš ir bus nuostolis – čia tau ne kokios nors kregždutės…
Nesugebu aš taip gražiai apie kitus parašyti, tai bent apie mane geri žmonės parašė 😉