1933 – nuskridęs 6411 km ir sėkmingai įveikęs Atlanto vandenyną, tuometinės Vokietijos teritorijoje sudužo lėktuvas Lituanica;
1968 – Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui.
Du įvykiai, atskirti 35 metų tarpu. Kažkaip prisminiau, kad būtent 1968m. pradėjo eiti žurnalas „Sparnai“, o pirmas jo numeris būtent ir buvo pašvęstas „Lituanikos“ skrydžiui.
IMHO 1967-68 buvo savotiško ideologinio atlydžio pradžia: 1967m. pradėjo eiti žurnalas „Nemunas“, tuomet nustebinęs (šiandien labai jau kuklimis) aktų nuotraukomis, t.y. atleistas kažkoks ideologinis varžtas (nors nuogo moteriško papuko vaizdo teko laukti net iki 1973aisiais sukurtos „Velnio nuotakos“ 😉 ), 1968m. „Sparnai“ pradėjo rašyti apie tarpukario Lietuvos aviaciją – atleistas dar vienas ideologinis varžtas.
Lordas iš „Deep Purple“ mirė. 🙁
echhh… 🙁
vakar.
http://www.youtube.com/watch?v=72jJh_e6eeg&feature=related
… Kažkodėl iškart prisiminiau tokį LAK (Lietuvos aeroklubo) veikėją Tomą Zauką. Tai juk jis organizavo lakūnų bareljefo iškalimą ant Puntuko šono (skulpt. B. Pundzius), bei Dariaus ir Girėno palaikų, saugotų Medicinos institute užmūrijimą prozektoriumo kriptoje (kartu su prof. Šauliu) – nes vokiečiai buvo laaabai nusitaikę į varinius karstus.
Taip. Ir jei ne potvynis – palaikai būtų išlikę 🙁
Blogai suskaičiavot metų tarpą.
kas-kur-kada? 😉
ačiū 🙂
Dariaus ir Girėno skrydis davė Lietuvai nepaprastai daug.
Skaudu buvo prieš kelis metus būti sumautam internetinėje diskusijoje, kur man akivaizdžiai buvo įrodyta, kad skrydis pernelyg mūsuose sureikšmintas, na taip provincialiai etc.
Gal diskutantai suprato, ką norėjau pasakyti, jog tais laikais aviacija buvo – kaip kosmosas XX a. antroje pusėje ar IT nūnai.
Kažkodėl prisiminiau statybos Inžinierių Aronsoną. Jis buvo tokia greitoji pagalba prisidirbusiems statybininkams – jei pramazinta konstrukcija, tikimybė avarijai ar net tokia – Aransonas perskaičiuodavo, perkonstuodavo, drąsiai imdavosi ATSAKOMYBĖS ir visada išspręsdavo problemą. Turėjo ypatingą statusą ir mažytį kabinetą tuometiniuose Statybininkų rūmuose. Visada pavaišindavo užėjusį arbata ir šmaikščiu žydišku anekdotu.
Tai va, vieną kart be galo nustebau pamatęs ant Aransono braižymo lentos prisegtas kelias pageltusias jo jaunystės foto- Nida, skraidymo stovykla gal 192- kažkurieji metai, gal 1928?
Na, dar prieš Skrydį.
Na, amerikonai kažkaip savo Lindbergo nesuprovincialino… savęs nuvertinimas – tai tokia biškį diagnozė 😉
Na, tarp Lindbergo (1927) ir mūsų Skrydžio (1933) buvo dar ne vienas, netgi, damų ne viena.
Kad ir mums kaltas ir įkaltas Čkalovo skrydis per polių (1936) rodo, kaip greit vystėsi aviacija.
Ant greitųjų – pasirodo tik 15 min.lt kažkiek pamini šią datą:
http://www.15min.lt/gallery/show/kaune-paminetos-stepono-dariaus-ir-stasio-gireno-zuties-metines-26859
LŽ, delfi, alfa- nieko, Lietrydyje – tik sena birželio mėn. info, – 2013-uosius Seimas paskelbė S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metais
Balsas aprašo tą patį, ką ir 15 min.
Suma sumarum – šūdas 🙁
Man kas keisčiausia – kad pas mus dažniausiai kažkodėl minimos mirties metinės. Čiurlionio mirties metinės, dabar Maironio mirties metinės… nežinau – man tai keistai atrodo 🙂 Čia štai irgi – mini ne patį skrydį ar jo svarbą, o tai, kad žuvo lakūnai… kažkoks mirties kultas.
Na, Dariaus ir Girėno atveju mirties metinės turi prasmę, o va čiurlionių-maironių – glupstwa
Maironio metai šiemet paskelbti ne dėl mirties. Pasižiūrėkit į gimimo metus.
Kokia šalis – tokie įvykiai… 😉
Kariškiai šiandien Kaune minėjo; oficialiai. Nuo 10val.
Jeigu kas vakarais žiūri per TV tautines žinias, tai turbūt pastebėjote, kad visada anonsuose pradedama nuo to kas kur užsimušė, paskendo, ką užmušė, apiplėšė ir pan.
Tradicija? 😉