1926 – Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Kazimieras Grinius
Tragiško likimo asmenybė… Iš vienos pusės, visą gyvenimą buvo demokratijos šalininkas ir diegė ją į Lietuvos politinį gyvenimą, o iš kitos – nepakankamai pasiruošusi demokratijai Lietuva be pasipriešinimo sutiko 1926 Gruodžio perversmą. Nors, kai pagalvoji – bene pusė Europos vyriausybių tarpukariu buvo autoritarinės – tiesiog iki demokratijos reikia priaugti, jos neina įskiepyti.
iki demokratijos reikia priaugti, jos neina įskiepyti
Kas bandoma padaryti Irake, Afganistane, Libijoje ir kai kur kitur…
…ir be didesnės sėkmės… 🙁
Lietuvoj irgi.
Koks jo likimas?
Skaityk nuorodą į Wikipediją
Paskutinį sakinį įkalk „jevrosojuzui“. Ir mūsiškiams kai kuriems.
Bolševikai revoliucijas nešė ant durtuvų, dabar – irgi bolševikai, tik kitoki – demokratiją
Durtuvai nepadės nė vienu atveju, jei žmonės nepasiruošę permainoms – tiek demokratinėms, tiek totalitarinėms. Juk Antanas Jonovičius valdžion ant durtuvų atėjo, keliolika metų pavaldė, o jo žygį per upelį džiaugsmingai sutiko beveik visa Lietuva. Tik paskui paaiškėjo, kad autoritarinis režimas buvo geriau už totalitarinį 😉
Apmaudžiausia, kad didžioji dalis jo rankraštinio paveldo pražuvo. Užkasė kažkokioj blėkinėj dėžėj, o „kai jau buvo galima“ atkasė, tai rado popierių košę.
Ir tautosakos užrašymai, ir dienoraščiai berods buvo.
Taip, šito tikrai gaila… Dienoeraščiai būtų buvę neįkainojami