1960 – Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti pilnu galingumu
Šiaip ta elektrinė buvus-nebuvus, didelės pagados bendrai Lietuvos energetikai nedaro, tiesiog ji kur kas svarbesnė kaip priemonė Kaunui saugoti nuo pavasarinių potvynių. O ir klimato reguliatorius – Kaune žiemą viduriniškai 2C šilčiau nei Vilniuje, o vasarą 2C vėsiau. O kur dar žvejyba, buriavimas etc.itd. Vienžo, viskas kaip ir gerai. Jei neprisiminsime užtvindytų kaimų…
Nu kaip- pagados nedaro… Ir šiandien ji tenkina 3proc Lietuvos poreikių (berods, tai daugiau, nei visos ‘žalios’ jėgainės, kartu sudėtos), o kai ją paleido, ji užganėdino daugiau nei pusę Lietuvos… Pagrindas, aišku, Šančių ir centro (Smarvelės etc) apsaugojimas nuo potvynių, bet į jos, dabar su minimaliomis sąnaudomis gaminamą, jelektrą irgi neina nusispjauti. Jei ne hesas, ir šiandien už elektrą mokėtumėm centu, o gal ir dviem daugiau.
Nuva, gerai, kad mane paprotino 😉 Iš tikrųjų lokaliai ji tikrai labai reikalinga
1990-ais teko kelis mėnesius padirbėti su dėduliu, prikišusiu nagus prie heso projektavimo ir statybos (anas užsiėmė tech. priežiūra). Gaila, kad iš jo šnekų beveik nieko neatsimenu; telikęs įspūdis, jog hesas- tai kažkas Didelio ir Svarbaus. Analogišką situaciją turiu ir su Kauno-Vilniaus autostradą projektavusiu klasioko amžinatilsį tėvuku: iš jo pasakojimų išlikęs tik Įspūdis, su labai mažai faktų… Gailiuosi, kad tais laikais neturėjau ir nesinešiojau diktofono. Būta ten tokių (dabar nebeįrodomų; kad ir apie paskandintus kaimus) dalykėlių, apie kuriuos jokia spauda nerašė, ir net žmonės vengė šnekėtis. Ech; šitiek prarasta, dėl kažkokio diktofono… 🙁
Taip, aš irgi gailiuiosi, kad a.a. senelio neišklausinėjau apie istoriją – atrodė, kad spėsim visados…
Teko matyti šį Kauno potvynį, vaikams buvo liksusinė atrakcija, mokyklon – amfibija, valtys, na, suaugusiems – nemažas vargas:
http://kaunomuziejus.lt/uploads/images/VIRTUALIOS/Lukosiaus%20POTVYNIAI/42730033%20copy.jpg
http://kaunomuziejus.lt/uploads/images/VIRTUALIOS/Lukosiaus%20POTVYNIAI/42730026%20copy.jpg
O kelintais metais tai vyko?
Smetonos laikų hidroinžinerijos grandas profesorius Stasys Kolupaila buvo kategoriškai prieš HE statybą toje vietoje, mat dėl žemės drebėjimo ar subombardavus griuvus užtvankai dvidešimt penkių metrų aukščio vandens siena po pusvalandžio smogtų tiesiai į Kauno centrą. Jokia evakucija per tokį trumpą laiką negalima. Buvo ir kitų argumentų prieš. Vienintelis už (vietoj Prienų), kad darbo jėga elekrinės statybai pašonėje (Kaune).
Pamenu iš pasakojimų, jog sprogdinimo/subombardavimo atvejis buvo laikomas vienintele realia, bet itin mažai tikėtina grėsme (tam pas hesą yra didžiulis запас прочности), ir vieninteliu tikėtinu minusu, bet pliusai jį nusvėrė. Skaičiavo ten viską, bet vienas iš lemiamų argumentų ‘už’ buvo milijonus tuometinių rublių kainuosiančios
elektros linijos nuo Prienų ligi Kauno gamyklų- pagrindinio tos energijos naudotojo. O apsauga ant heso nebloga; pats prieš dešimtmetį pastačiau jiems tą pilkai mėlyną sargų namelį, kur iš Petrašiūnų pusės 🙂 Apsaugos sistemą irgi šiek tiek pažįstu. Pastaroji ne tai kad neįveikima (jei šautų galvon, kelių šimtų kg svorio bombikę galima išmesti kad ir iš pravažiuojančios mašinos); reikalas tame, kad nėra ničjokios galimybės pasiekti ir sugadinti esminius heso įrenginius, kas sąlygotų Kauno užtvindymą. Aš nežinau, kaip saugomasi nuo pvz. narų atakos iš marių pusės, bet neabejoju, jog ir iš tos pusės yra apsidrausta.
Na, vilko bijoti – į mišką neiti 😉 Kaslink žemės drebėjimų – tai Lietuvoje tokios galios, kad teisingai pastatytą užtvanką sugriautų, jie nelabai galimi, o karo atveju po dviejų atominių bombų, kurios buvo numatytos NATO planuose Kaunui, tai užtvankos sugriovimas vienodai rodytų… 😉
Prisiminus kaip sprogdintos WW2 metu užtvankos ant Reino…jokios apsaugos iš principo būti negali. Kas sutrukdys kad ir plaustu atplukdyti kelių ar keliolikos tonų bombą? Jei naktį, tai niekas nė nepastebės iki pat Bum!
Tie ww2 dambbusteriai buvo juk vienetiniai atvejai… Pats Kaunas (ypač dabar) jokios karinės reikšmės neturi; kuriam galui jį skandinti? 🙂 O dėl to ‘naktinio atplaukimo plaustu’, tai versija daugiau nei abejotina. Nešnekant net apie žvėrišką trauką ir vandens sūkuriavimą palei paėmimo angas, bet šnekant apie visus iš marių pusės sustatytus daviklius, apšvietimą ir sargų pomėgį ‘šiaip sau’ (o gal jiems taip liepia pareigybinės instrukcijos- nežinau) pašaudyti į vandenį 🙂 . Mano galva, hesui pavojų gali kelti tik narai, bet kadangi tą ne aš vienas suprantu- neabejoju, kad ir nuo jų yra apsisaugota. Sudėliojus visas mano mintis krūvon, gautųsi, kad pakankamai didelė, pakankamai organizuota ir ginkluota grupė hesą išsprogdinti ir Kauną paskandinti visgi gali, bet veiksmas neturėtų jokios karinės prasmės. Vadinasi, sprogdinimas galimas tik bauginimo (terorizmo) tikslais. Terorizmas kiek pjaunasi su ‘dideliais ir gerai organizuotais’; o Kaunas bei Lietuva niekam nėra užmynę ant mazolių tiek, kad kažkas pasiryžtų paskandinti keliasdešimt tūkstančių žmonių… Taigi, masinės atakos variantas atmestas. O nuo pavienių psichų, kaip jau minėjau, apsauga hese pakankama. Išvada: miegok ramiai, mylimas mieste… 😀
is mariu puses tinklas po vandeniu.veikia kaip filtras.tad narai nepasiektu.anksiau gelezinkelio begiais eidavo i Zuikines puse zvejot.Po Brazuoles ivykiu- per 10metru neleidzia prisartinti.Proffanas teisingai sako „reikalas nevertas Zvakiu“ 😉
beje,Kauno HE yra antras pagal svarbuma Civilines saugos objektas po Visagino AE.(cia mums per CS kursa universitete skaite).