1009 – Kvedlinburgo analuose nurodyta data VII. Id Martii (7-osios kovo idos) pagal ikigrigališką romėnų kalendorių, kai buvo nužudytas Šv. Brunonas Kverfurtietis. Istoriografijoje vartojama dar ir vasario 14 d. bei vasario 23 d. data
Ajooo, nujooo… prisimenu, kaip 2009aiais žymėjome Lietuvos vardo pirmakartinio paminėjimo šventę… Kai kas ašarojo krokodilo ašarom, kad va, lietuviai, kaip visada, pasižymi tik blogais darbais… Nors IMHO tai buvo pasielgta absoliut-teisingai, nors ir netolerastiškai šiandieniniu supratimu – atėjo bičiukas iš Jevropos, pradėjo nemandagiai grūsti savo religiją, įtariu, kad ir vieną-kitą stabą nuvertė – tai vietiniai jį biškį per galvytę ir padaužė. Ir dar beveik 400 metų galėjo gyventi pagal SAVO papročius. Ganėtinai įprastas tiems laikams įvykių scenarijus. Va indėnai savo laiku Kolumbo banditėlių nesudaužė, vos tik jiems neišsilapinus krantan – ir buvo išnaikinti beveik visi…
… labai sektinas pavyzdys, nes kitaip avinų bandoje ima veistis visokie breivikai…
Taip, Breivikas tėra viso labo peraugęs vaikėzas, žaidęs kryžiuotį, bet tarp šiandineinių avinų jis iškilo neįtikėtinai didžiulis. Blemba, blemba, kiek niekuo dėtų žmonių…
Jei jau užsiminta apie breivikus… Anuo atveju, jei nebūt uždubasinę to misionieriaus, prakilniai visam pasauliui bandančio primesti savąjį pasaulio suvokimą, tas neišvengiamai būtų su savim atitempęs vietinių breivikų atsiradimą, nes naglas savosios teisybės versijos kišimas neišvengiamai iššaukia aktyvų pasipriešinimą. Laiku uždubasinus vieną herojų, buvo išsaugota gyvybė dar šimtams ar tūkstančiams 😉
Visuomenė turi PRIAUGTI iki pokyčių iš savęs, iš vidaus. Nes prievartinis kad ir pačių geriausių vertybių diegimas į visuomenę, kuri tam nėra pasiruošusi ir priešinasi tiek pasyviai (duokdie), tiek aktyviai (neduokdie), baigiasi labai liūdnai. Būtent tai dabar vyksta su islamiškuoju pasauliu – kol tas šalis valdė kolonizatoriai, jie gana diktatoriškais būdais diktavo savo pasaulio supratimą ir dubasino vietinius, kurie to supratimo nepriėmė. Užteko kolonizatoriams pasitraukti – po palyginti trumpo laiko mes matome tradicinio pasaulio sugrįžimą, ir tas sugrįžimas vyksta naudojant naująsias technolgijas, kai tuo tarpu visuomeninė sąmonė neria į Viduramžių gūdumas, iš kur buvo ištraukta kolonozatorių