Kadangi kolegė Giedrė mano tinklaraštį įtraukė į savo postą „Apie stilių ir stilingiausius„, o aš neapdairiai pasižadėjau kažką atsirašyti, tai teks dabar mažumėlį sudalyvauti tarpusavio mandagybių skleidime. Apie mano vertinamus stileivas kiek vėliau, o dabar šisbeitas apie mane septyniais punktais, kad tiems, kas skaito mano įrašus palyginti neilgą laiką, truputėlį pasipasakoti.
1. Grumlinas – kas tai?
Pačioje savo internetinės karjeros pradžioje, t.y. nuo kokių 1995ųjų, visad naudojau nick’ą grum. Ir viskas buvo gerai, kol neprireikė registruotis Yahoo e-muile, kuris siūlė beprotiškus 100MB vietos savo nemokamoje paštadėžėje (standartinis Tako paštadėžės dysis buvo 5MB, jei ką – bet tą apeidavome, atsidarydami -elias ar -eliolika paštadėžių 😉 ). Besiregistruojant paaiškėjo, kad grum jau užimtas, tad pasirinkau savaime aiškų grumLT. Su tuo nick’u ir atėjau į citroenščikų konfą „Citrina“. Ten kažkaip nick’as buvo pradėtas vartalioti-kraipalioti, kol kažkieno (berods, citro-kolegos Mario) pasiūlymu pavirto grumlinu. Na, šituo nick’u aš ir tapau plačiau žinomas internetuose. Beliko sukonstruoti nostalgišką istoriją apie grumliną, sėdintį ant savo urvelio slenksčio, žvelgiantį į pro šalį riedančius pasaulio įvykius ir mąstantį apie gyvenimo beprasmybę.
2. Mano pažiūros
Savo gyvenime, nuo pat jaunystės, esu prasukęs beveik pilną politinių pažiūrų ciklą, išskyrus ekstremistines-teroristines. Kažkada buvau kairuolis-beveik-trockistas, vėliau pažiūros švelnėjo, kol, artėjant Lietuvos Nepriklausomybei, persiverčiau per centrą link dešinės ir pamažu nuslydau iki tautiškumo apologeto. Bet vėlgi laiku sustojau, suvokęs ekstremizmo beprasmiškumą, ir pamažu pasukau atgal, kad dabar sustočiau kažkur:
– dešiniau nuo centro, jei kalbėti apie mano politines pažiūras – manau, kad kairiosios pažiūros taip pat turi savo teisę egzistuoti, tačiau tai neturi būti destruktyvus kairuoliškumas; lygiai taip pat nepritariu dešiniajam ekstremizmui;
– kairiau nuop centro, jei kalbėti apie mano socialines-ekonomines pažiūras – esu už lygias teises, bet prieš lygiavą; vargstantiems reikia padėti, bet negalima leisti jiems tapti išlaikytiniais;
– nuosaikus tautininkas, jei kalbėti apie mano nacionalinį požiūrį – tačiau kategoriškai nepritariu ekstremaliajam nacionalizmui;
– tradicinių pažiūrų, jei kalbėti apie požiūrį į viskokias mažumas etc.itd. – esu labai pakantus, tačiau nekenčiu mums brukamos tolerancijos, kuri mažumas paverčia dominuojančia visuomenine jėga.
Ir šiaip – nepripažįstu šiuo metu dabar taip propaguojamo teisių/laisvių plitimo, nesukant galvos dėl prievolių/pareigų. IMHO viskas turi būti kompleksiška, o ne viena pusė hipertrofuotai išvystyta, kai kita – visiškai nugeibusi.
Be abejo, tai nuosaikuoliška eklektika – visiškai nesiginčiju. Nes nematau prasmės ginčytis – mane labai sunku nuginčyti, o dar sunkiau įtikinti 😉
3. Mano pomėgiai
Jei labai trumpai – fotografija (bet nesu profas ar pamišęs), LEGO (kaip puikus relakso metodas), karinė-istorinė dokumentika (visgi nelendant iki smulkiausių detalių), fantastinė iliustracija (mėgstu gražius ryškius paveikslėlius)
Fotografija ir pomėgis istorijai sugeneravo mano naują susidomėjimą – dvarinėjimus, kuriuos laikyčiau turinčiais kur kas didesnę išliekamąją vertę, nei mano pagrindinis blog’as 😉
Gi pomėgis fantastinei iliustracijai davė du straipsnius „Verslo klasei“: pernai apie pinapą, šiemet apie Stympanką. Plius – trečiadieninius pinapinius įrašus mano blog’e.
Aplenkiant klausimus apie galimą tolimesnį bendradarbiavimą „Verslo klasėje“: jei rašyčiau – kokios temos tautą domintų? Ar vistik geriau nerašyti?
4. Kaip gimsta įrašai mano blog’uose
Kažkas kažkada yra sugeneravęs pasipiktinusį klausimą, ar aš išvis dirbu, kad manęs tiek daug internetuose. Atsakau – taip, dirbu. Įrašai, kuriuso skaitote ryte, gimsta „iš vakaro“. T.y. po darbo aš sėdu ir surašau per dieną gimusias mintis (jei tokių yra), paruošiu istorijos komentarą, kai kada patvarkau publikacijai nuotrauką ar surašau kokį didesnį postą. Tai nėra sudėtinga, nes nesidomiu durnadėže – nei kalbančiomis galvomis, nei visu tuo šou-triukšmu ar kašėmis. Telikas kai kada būna įjungtas ir paliktas ant kokio Travel, History ar EuroNews, kad sugeneruotų kažkokią informaciją. Pagrindinis informacijos šaltinis – internetai, ir, kaip nebūtų keista, ne Vakarų šaltiniai, o rusiški. Nes jei ten rėkiama „Gerulius muša!“ – škias, yra už ką, lai dubasina. Kitas dalykas – vakarietiškas smegenų plovimas niekuo nesisikiria nuo rusiškojo, tiesiog reikia pačiam bandyti išsiaškinti esmę. Todėl mano pažiūros į kai kuriuso dalykus yra „nei už, nei prieš“. Šiaip politika yra kaip ir eliminuota iš šito blog’o, ji pasireiškia tik kaip nustebimai dėl įvykių pasaulyje.
Šiaip galiu pasakyti – susidarius įpročiui rašyti, ir rašyti trumpai – labai nesudėtinga generuoti tą kasdieninį srautą, ir netgi numesti šonan dalį juodraščių, suvokus, kad jie turi prinokti. Arba numirti.
Savaitinė mano rekomenduojamų įrašų apžvalga dažniausiai gimsta iš nemažai skaitomų rusiškų tiek mane dominančios karinės-istorinės, tiek antidemokratinės pakraipos LJinių blog’ų, iš kurių galima aiškiau identifikuoti nemažos dalies Rusijos visuomenės, aiškiai nepalankios mums, nuotaikas. Taip lankausi ir kitakalbiuose blog’uose, tačiau tai daugiau paveiksliukai, nei tekstai.
5. Šalys, kurios man patinka
Įtariu, kad užmušiu savo paprastumu – labiausiai man patinka Lietuva ir Lenkija 😉 Gal todėl mūsų familija tiek daug keliauja po Lietuvą ir kasmet surengia bent vieną išvyką į Lenkiją.
Kodėl Lietuva? Todėl – kad Tėvynė. Ir kai suvoki, kiek tu jos dar nepažįsti, o gyvenimas jau vakarop…
Kodėl Lenkija? Ne vien bendra istorija, bet ir šiaip – artima dūšiai. Nes ne tomaševskiai yra Lenkija.
Jei kalbėti apie tolimesnes šalis – mane žavi Senovės Egiptas (bet jis jau užsidarė turistams) ir Didžioji Britanija. Tikiuosi ten pradėti lankytis dažniau, dukrai įsikūrus londonuose.
6. Mano požiūris į maistą
Visiškai nemėgstu rauginto pieno produktų a la kefyras, rūgpienis etc.itd. ir gaminių su jais tipo šaltibarščiai. Bet jogurtus ir sūrius mėgstu. Nesuvokiu lietuvių garbinamo cepelinų-vėdarų kulto – valgau, kai nieko kito nėra. Viskas kitkas ok, jei tik ne perdaug aštru.
Šiaip mūsų familija mėgsta išbandyti pakelės maistą. Jei patinka – rekomenduojam. Užsienyje irgi stengiamės paragauti ne vien MacDonalds kūrybos.
7. Ką dar norėtumėte sužinoti?
Galite užduoti bet kokį papildomą klausimą. Pasistengsiu atsakyti 😉
Na ką gi, laikas pereiti prie stileivų, t.y. stilingiausių blogų. Čia sąvoka „stilingas“ man nereiškia populiarumo, nes populiarumas mūsuose, deja, gana dažnai pasiekiamas agresyvumu. Ir ne vien blog’uose, išvis visame šou pasaulėlyje. Aš gi jaučiu poreikį „kad man būtų malonu“, todėl labiausiai skaitau blog’us be šiandien-super-duper-aktualaus turinio, nuo kurio purto ir jama nervas 😉 Gal pabandysiu paprezentuoti keletą mažiau žinomų, bet IMHO vertų dėmesio, nes populiariausieji blog’ai (tipo senoliai Užkalnis ar Rokiškis, ar naujuoliai tipo Leo Lenox ar Giedrė) ir taip žinomi.
1-3. Google+ kolega Egidijus Nasevičius yra vienas aktyviausių ir visapusiškiausių Lietuvos blogerių: jis rašo blog’us “Laivai ir jūrininkai”, „Seiikan. Apie karate kitaip“ ir „Keverzonės kreida ant grindinio„. Nesinori išskirti kurio nors vieno iš jų, tad jamkit visus ir skaitykit 😉
4. Veranda su vaizdu į saulėlydį – gaila, kad autorius nedaug terašo, nors ypač aktyviai reiškiasi Google+
5. Mylimas Vilnius – pasikapsčius giliau, atrandi pasiutusiai įdomų autoriaus hobį – imti senas Vilniaus nuotraukas ir bandyti identifikuoti jose matomas gatves/pastatus
6. MariukasM.LT – vienas iš artimiausių man pagal dūšią blog’ų. Pagrindinai nuotraukos iš įvairių kelionių po Lietuvą. Mumi tai mėgsta 🙂
7. scaniagti: gyvenimas – tai toks reiškinys – dar vienas iš man artimiausių pagal dūšią blogų, tik tekstinis. Ir, labai gaila, biškį dabar užsnūdęs 🙁
Be abejo, tarp mano skaitomų yra ir žymiai daugiau, tiesiog pabandžiau atrinkti 7, kurie tikrai gali sudominti. Nors ką aš žinau – man visados labai sunku ką nors rekomenduoti, nes man patinkantys dalykai toli gražu ne visus užkabina.
Tai va, atidirbau visą vakarą, seniai tokių ilgų įrašų nebegeneravau 😀
Niepamiętam juž, kuris pasakė: kas jaunas nebuvo socialistu – tas neturėjo širdies, kas su amžiumi netapo konservatorium, tas neturi proto… B. Šou lyg. Ar Čerčilis?
Gal vistik Čerčilis? nes Šou, berods, nesusikonservavo IMHO
Joa, Ttas, kur Winstoną rūkė 🙂
Taip pasakė ir vienas žinomas lietuvis. Józef Klemens Piłsudski.
Na taip, Pilsudskis gi buvo super-socdemas savo laiku
Aš irgi pamaniau, kad tai – V.Čerčilis. O kadangi esmi labai smalsi, tai inlindau Googlėn ir pasitikrinau – akurat (jei ką, pasirodo, tai – norvegiškas žodis) – tas pats. 🙂
Ačiū už įvertinimą! Pralinksmino tas “1-3“. 😀
Na, čia ne prizinės vietos, tiesiog sunumeruotos pakabos rūbinėje 😉
Tss, niekam nesakyk! Tegul pavydi! 😀
😀
Mielas Egidijau, ar jaučiate dar didesnį įpareigojimą paskelbti savo stilingiausiuosius? 😉 Beje, ačiū Grumlinui, paminėjusiam daugiau Egidijaus blog’ų. Užsiprenumeravom. 🙂
Tai kad 7, berods, reikia, o įvertino dar tik du – judu. 😉
Ne, užtenka, kad vienas įvertintų. Septynias keistenybes apie save tik reiktų parašyt. O dėl įvertinimo… O tai dabar pasakysiu nekukliai – mudu du su Grumlinu tokie močni, kad septynis atstojam. 😀 😀 😀
Nu, taigi Egidijus dar iš LJo laikų mėgėjas pasilaužyt it francuzka bulka 😉
“Tu žiūrėk, ant ko čia bulką trupini!“ (c) “Šrekas-3“. 😀
Tai kaip dalinatės: kuris 3, o kuris 4? 😉
Mano stalas, mano bulka 😛 😉
Su malonumu perskaičiau. Spaudžiu dešinę 🙂
Abipusiai 🙂
Tai dėkui už paminėjimą 🙂 Bet ar tik tai nereiškia, kad dabar ir aš turėsiu padaryti tai, ką tu tik ką padarei, t.y atlikti šiokią tokią išpažinti ir dar užkrauti šią „prievolę“ kitiems ? 😀
Nu jei sąžinė užgrauš – parašyk. Aš, kadangi buvau skolingas „grumlinas“ išaiškinimą plius dar kelis momentus – parašiau.
Gražiai Giedrė parašė.
Bet skupai, t.y. šykščiai. Mažai komplimentų, pas Gaspadorių atrandama tokių dalykų, oho- kaip tikroje, geroje, turinčioje ilgą istoriją palėpėje.
Na, komplimentus panom reikia sakyti, kai nori pakabinti 😉
Apie kai kuriuos blogus disertaciją galima parašyti. Tokią, kad nusibos ir skaityt. 😉 Stengiausi blogus suiminėti taip, kad užkabintų ir kitus. O šiaip, tęsiant temą apie stilingiausius, visų pirma dėkoju Gintarui, kad prisijungė prie žaidimo. IMHO, tie stilingiausiųjų rinkimai – ne tik apsibučiavimai, o vis dėlto galimybė nukreipti skaitytojų žvilgsnį teisinga linkme – į blogus, kurie tikrai verti dėmesio (po mano straipsnio, mačiau, facebook’e jau buvo diskutuojama apie suminėtų blogų įrašus, į kuriuos bakstelėjau pirštu, kas labai nudžiugino). Aš, pavyzdžiui, Grumlino dėka irgi atnaujinau reader’į. Didžioji dalis šių top’inių blogų man jau buvo žinoma ir sutinku, kad jie tikrai verti suminėjimo, betgi nežinojau apie „Mylimą Vilnių“ ir labai nudžiugau pagaliau apie jį perskaičiusi, nes Vilnius – miestas, kuriam jaučiu ne mažesnę meilę, nei gimtinei. O dar vienas geras šio konkurso dalykas – septynios įdomybės, padedančios asmeniškiau pažinti autorių. Beje, jei jau buvo skaitytojai paprašyti užduoti klausimą, tai kur punktas apie basetėlius? 😀
Apie basetėlIUS? Oki, namie reiks pakelti abiejų fotkes, parašysim ką nors 😉
Grumlinas.lt – number one. Neįkyrus, todėl nenusibosti.
🙂
Nuva, dabar žinai, iš kur grumlinas pareina 😉
Šitąjį anąjį; o kaip atsirado startinis „grum“? Tai kažką reiškia, ar tėra šiaip; garsų sąskambis?
Gintaras RUMšas 😉
Nu va; dabar net man daėjo 🙂
Aš galvojau, kad tai „gremlino“ очепятка…
Ne tu pirmas 😉
„scania gti“ neužsnūdęs, o ruošiamas išjungimui 🙂 Tinklaraštis jau vietos atlaisvinimo planuose, o asmenybė „scania“ gal dar liks kur forumuose.
Ir Palėpėje. Kaip svečias 😉
Tu čia kur išsiruošei? Forumuose, matot, jis tik liks 🙂
na tu dabar… Kas čia per daunšiftingas?
Tu čia, bachūrs, nešposyk! 😉
“ … galimybė nukreipti skaitytojų žvilgsnį teisinga linkme – į blogus, kurie tikrai verti dėmesio …“
Giedre, akurat, taip ir yra! (iš asmeninės patirties) 🙂
Taigi, aš irgi iš asmeninės patirties sakiau. 😉
[…] Gerbiami ponios ir ponai, mieli skaitytojai, leiskite padėkoti mamai su tėčiu, šeimai, prodiuseriams bei rėmėjams ir, svarbiausia, puikiam tinklaraštininkui Grumlinui už šį “Stilingo tinklaraštininko” apdovanojimą. […]
[…] Grumlinas – jei nežinai Grumlino, tai pasitikrink, ar turi internetinį ryšį, ir jei pornūškės on-line […]