1989 – Vilniaus Arkikatedra atšventinta ir perduota tikintiesiems
Jooo, prisimenu, su kokiu pakilimu sutiko Tarybų Lietuvos tikintieji šitą persidažančios LKP dovanėlę 😉 Ir kaip paskui AMB nenustodavo vis pabrėžti, kad tai jis-jis-jis TAI padarė…
Nors, kai pagalvoji – vistik Lietuvoje sovietmečiu nebuvo taip sugriautos/sunaikintos bažnyčios, kaip kad TSRS tarpukariu, kai kovingasis ateizmas buvo oficiali Sovietų politika, ir tik 2PK laikmtis privertė tovariščius vėl ieškoti bendradarbiavimo su cerkve. Aiųku, prisimenu bažnyčių ir cerkvių „panaudojimą“ įvairiems ūkio reikalams, nusiaubiant jų interjerus, bwet visdėlto masinio jų griovimo nebuvo.
O dabar… tik n uo pačios bažnyčios priklauso, kokią vietą ji užima ir užims visuomenėje.
O ką reiškia „atšventinta“? Iš naujo pašventinta, ar kaip?
kafdangi Katedroje buvio įrengtas muziejus, ji buvo desakralizuota ir todėl, prieš pradedant pamaldas, ją reikėjo iš naujo pašventinti
Jo, a.a. AMB už tai atsiėmė su kaupu. Net miręs.
Kartais pagalvoju, jog profesorius tai būtų padaręs daug anksčiau – kokiais 1979 – taisiais. O dauguma tikrųjų lietuvių – net 1969.
Tai kad čia grynai teoriniai samprotavimai… 😉 Niekas tuomet net minčių neturėjo, ir net 1986 cyku-ramu buvo
Geriau prisiminkim, kokiom nuotaikom tuo metu gyvenom…
Taip, nuotaikos buvo pakilios 🙂
„Aiųku, prisimenu bažnyčių ir cerkvių “panaudojimą” įvairiems ūkio reikalams, nusiaubiant jų interjerus, bwet visdėlto masinio jų griovimo nebuvo.“
Gal neteko buti Karaliauciaus srityje pries LR nepriklausomybe ?
Kaip siandien prisimenu save vaikstanti po Karaliauciaus katedros griuvesius – nera stogo, nera langu ir sienos griuva. Ivijais laiptais uzlipus ir lipant truputi baisoka, kad neigriutum. Tiesa, norint iki ten prieit reikejo persokt per metaline tvora. Ir tai tik vienintele – didziausia baznycia, prie kurios Kantas palaidotas. Pries isvaziuojant i Amerika vel buvau uzsukes ten ir buvau maloniai nustebintas tuo, kad katedra buvo atstatoma, bet tada uz iejima reikejo pinigus moketi, nedaug ir buvo verta.
Kitu kelioniu po Mazaja Lietuva, metu maciau, kaip is baznyciu sienu lupami akmenys statyboms, kaip viena baznycia buvo paversta kazkokiu pusiau sandeliu pusiau grudu apdorojimo fabriku. Vienzo, nemaciau Karaliauciaus srity nei vienos baznycios naudojamos pagal paskirti. Masinis baznyciu griovimas buvo, tik turbut ne visur.
Kalbu apie Lietuvą. Kalsink Karaliačiaus – okupantas su viskuo ten elgėsi kaip su karo trofėjumi. Šiandien gailimasi tų griovimų, bet…
Hmm… tai sakai, Lietuva nebuvo okupuota?
Nereikia man priskirti mano neparašytų žodžių!
Lietuva 1940m. buvo prijungta prie TSRS su visais gyventojais, kurie vistik turėjo šiokių tokių teisių. Mes tai vadiname okupacija, tarybukai – savanorišku prisijungimu.Tuo tarpu Kraliaučiaus kraštas po tikros karinės okupacijos buvo išvalytas nuo vietinių gyventojų ir apgyvendintas kolonistais. Kurie šiandien save (bent jau nemaža dalis iš jų) suvokia kaip atskirą nuo Rusijos elementą ir ieško savo identiškumo
Teisiškai viskas buvo sutvarkyta gerai – Seimo rinkimai, kreipimasis dėl priėmimo į TSRS iir t.t.
Vienas šūvis iš mūsų armijos pusės būtų šitą idilę sugriovęs, bet jis iššautas nebuvo, bet koks Vyriausybės popierius ta tema sukurptas būtų didžiausias argumentas, bet nebuvo ir jo.
🙁