Ramiai, mieli klausytojai, apie seksą kalbos nebus. Nors galėtų, sulaukčiau DYDZELIO lankytojų srauto, bo tema būtų į pačią-tą-temą 😉
Vakar G+ įvyko tokia diskusija (prieinama tik G+ dalyviams) apie tabako reklamos draudimą. Pasiniovėme biškį, bet be pasiuntimų ten ir atgal 😉
Apie politiką stengiuosi neberašyti, bet va kai kada mane užgeneruoja kokios nors glupstwos, tai biškį išsileisiu 😉
Tiesą pasakius, galbūt mano mąstymas kažkaip ne taip veikia, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl negalima rūkymo atžvilgiu laikytis elementarios dviejų punktų programos:
1) Tabako reklamos draudimas yra glupstwa. Nes pirmos cigaretės (nuo kurios viskas labai dažnai prasideda ir labai retai baigiasi) surūkymui tabako reklama turi niekinę įtaką.
2) Kovai su rūkymu turi būti priešpastatyta efektyvi ANTIreklama. Deja, deja… šiuo metu ji labai jau formali, jei nepavadinti to dar kaip nors pikčiau… Tad ir jos įtaka taip pat (beveik) niekinė…
Aišku, suleidus dvikovon reklamą ir antireklamą, kažin kuri nugalėtų, tačiau tai būtų dvikova. Nes dabar mes stebime tai, kas man kelia tam tikrą priešiškumo jausmą: mums komanduoja.
Savo laiku, „prie ruso“, mums (visuomenei) vadovavo iš Kremliaus – gaudavome ideologines instrukcijas, kas yra gerai+kas yra blogai – ir viskas buvo aišku, kaip toliau gyventi, ką mylėti/ko nekęsti. Be abejo, gyvenime dažnai būdavo ne taip, kaip mums aiškino, bet idėja buvo aiški – žmonėms KAŽKAS turi vadovauti, nes kitaip jie prisigalvos visokių laisvių beigi teisių ir fig tu juos paskui suvaldysi bei nukreipsi komunizmo statyti. Be abejo, tam buvo ir įvairūs organai, pradedant nuo spaliukų-pionierių-komjaunuolių-komunistų ir baigiant milicija-kagėbė, kurie ne tik išSIaiškindavo, ką darai ne taip, kad paskui paaiškintų, kaip gi reikia daryti, bet ir šiknon pliaukšteltų, jei nepasitaisai.
Patapome laisvi, spjovėme į sovietinius įstatymus (kas paskui „ant greičio“ peraugo į įstatyminį nihilizmą, nuo ko iki šiol kraujais spjaudomės, bet čia jau kita istorija) ir galų gale nutūpėme Jevrosojūze ant mums paruoštos šiltos (bent jau taip tuomet atrodė) laktelės. Viskas buvo čiki, kol staiga nepaaiškėjo, kad Briuselis savo norais vadovauti beigi reguliuoti nuo Kremliaus nėra taip toli nutolęs, kaip mums atrodė (todėl man vis kyla pagunda rašyti BriuseliUs tipo KremliUs, nes esmė – Centras-kuris-viską-visados-žino-geriau™ – tai juk ta pati 😉 ). O paskui visokių fondų pinigus pasipylė instrukcijų srautas kaip-teisingai-gyventi™. Be abejo, nėra ko pykti – jei jau parsidavėme, tai turim ir tarnauti atitinkamai. Šiaip aš neverkiu dėl narystės Jevorsojūze, nes visų jo privalumų-trūkumų suma-sumarum IMHO yra pozityvus rezultatas, ir jei nesu Jevro-entuziastas, tai greičiau – Jevro-skeptikas, nei Jevro-priešas 😉 Bet kokiu atveju, sau asmeniškai matau daugiau pliusių nei minusų, kuo begėdiškai ir naudojuosi. Ir jums patariu 😉
Na bet aš tai drūčiai nuo temos nuklydau, kad net pačiam nesmagu pasidarė prieš mielus skaitytojus, jau norėjau ištrinti bent kelias ankstesnes pastraipas, ale gaila pasidarė, bo vistiek išminties krislai paberti 😉
Taigi, grįžkime prie temos. Žvelgdamas į dabartinę Vakarų (ir mūsų Lietuvos taip pat) visuomenę niekaip negaliu atsikratyti minties, kad ta visuomenė, kad ir kaip deklaruotų visokias laisves beigi teises, jaučia poreikį apribojimams. Skamba labai kontraversiškai, tačiau visgi kartkartėm susiduriame su nauja apribojimų porcija, ateinančia iš Kremliaus, tfu, Briuseliaus. Na kad ir tokia detalė, kad pagal politkorektiškumo taisykles nebegalima sakyti „negras“, o reikia sakyti „juodaodis“ (o tobulai politkorektiškai tai būtų „afro-afrikietis“), nors bet kuriame lietuvių kalbos žodyne šito Jevro-naujakalbės briedo nerasime. Tad gerokai žvengiau, kai vienoje naujiengrupėje radau frazę humor negro, kuris reiškia… pabandykite išsiversti iš ispanų kalbos 😉
Aš puikiai suvokiu, kad tam tikras bendraeuropinis reguliavimas ekonomikos, finansų, žmonių teisių ar užsienio srityse turi būti, tačiau kai tai pavirsta į beatodairišką komandavimą kuriuo pirštu nosį krapštyti – Briuselius man pradeda nebepatikti. Ir bandymai visuomenei nurodinėti, kaip ji turi elgtis, nesivarginant išsiaiškinti visuomenės pribrendimo lygį vienam ar kitam pokyčiui IMHO yra elementarus Jevro-bolševizmas – „Nemokate – išmokysime, nenorite – priversime“.
(b.d.)
Man atrodo, kad mūsų valdžiauninkai labai išmoko manipuliuoti Briuselio botagu:
kai jiems patogu- jie juo mojuoja, kai užkabina ir jų interesus- jie paprasčiausiai ignoruoja. Kada koks nors žurnaliūga iškapsto šį faktą, tada prasideda isterijos priepuolis…kuris , kaip visada, baigiasi valdžiauninkų tautinio botago pliaukšėjimu…
Taip, kaslink mūsų valdžiauninkų naudojimosi Briuseliaus komandomis savo pačių naudai – yra teisybės
Aš pats alkoholio ir tabako reklamos nepateisinsiu tol, kad bus neleidžiama ir Marijos-Janės reklama. Bo jei jau demokratija – tai demokratija, atsiprašant (ne, Marijos-Janės pats nevartoju, kaip ir tabako, bet jei jau principai, tai principai! 😉
Ofigiet’ 😉