Feed on
Posts
Comments

Apie moralę

GoogleMail reklaminė eilutė išgeneravo:
Arthur Rimbaud – „Morality is the weakness of the brain.“

Hmmm, moralė yra proto silpnumas?

19 Responses to “Apie moralę”

  1. scania parašė:

    Taip – protas kur kas stipresnis, kai veikia be moralės. Verslas be moralės stipresnis už moralųjį, mušeika su negarbingais veiksmais stipresnis už garbingą, nemorali „purvina“ bomba stipresnė už „švarią“.
    Viskas tas yra tiesa; gal tik Rimbo formuluotė kiek taisytina 😉

  2. vdooo parašė:

    Šią eilutę galima skaityti tik iš vienos pusės. Įdomu, ką poetas laikė siekiamybe industrializacijos aušroje?

    • grumlinas parašė:

      hmmm… kas jį dabar bepaklaus? 😉

      • scania parašė:

        Tai kad kaži, ar klausytume, ką sako:
        http://www.rasyk.lt/rasytojai/arturas-zanas-nikola-rembo.html
        Pats baisėjosi savo žodžiais.
        Keista – o juk mintis apie moralę ir protą atrodo logiška.

        • grumlinas parašė:

          Protas turi būti moralus?

          • Eimantas parašė:

            Neprivalo. Pataisykit, jei klystu, bet moralė dažniausiai stabdis, ne akceleratorius…

          • vdooo parašė:

            Khem, gerą siūlų kamuolį šiandien narplioja protai 🙂
            Manyč, kad kuo daugiau išplečiame proto (logika, racionalumas, apskaičiavimas, nauda) sferą, tuo labiau traukiasi moralumas kaipotoks, kas daugiau yra etinis ir emocinis reikalas, kol galiausiai absoliutaus proto šviesoje sutviska ir absoliuti moralė 😀

            • grumlinas parašė:

              nu, iki proto galiūnų mums dar ilgokai augti, bet va pati mintis, kiek gi moralės galima atskirti nuo proto, yra įdomi

            • vdooo parašė:

              Žodžių neužtektų 😉

        • vdooo parašė:

          Logiška ir tinka visam kapitalizmui, valstrytui, politizmui, darvinizmui ir likusiam žvėrių pasauliui. Bet žmogus ko gero vienintelė būtybė iš gyvūnijos, kuri išsiugdė gebėjimą pralaimėti garbingai.

  3. proffanas parašė:

    Nežinau nežinau… Ribas aišku kiekvienas nustato pats sau (arba visuomenė nustato; arba tramdomieji marškiniai), tačiau bet koks proto siautėjimas turi turėti ribas, ties kuriomis jis privalo sumažinti apsukas. Ne visiškai užgęstų; protas paprasčiausiai privalo neperžengti kažkokių moralinių/etinių ribų. Ir tap turi būti, nors kažkam tas gal ir nepatinka. Nes antraip vėl gausime Mengelę (neduok die, dar ir neišsivysčiųsį galutinai), gausime Nyčę, Openheimerį su Teleriu ir eilę kitų „smegeningų“ herojų, bet Einšteinas tarp jų vargu ar atsiras. Kita vertus, jei pradėsi stabdyti kiekvieną dar užuomazgoje- niekada nežinai, kas iš jo galėtų išsiristi… Gal iš kokio šnekoriaus gautųsį ne Gebelsas, o Niutonas?…

    • grumlinas parašė:

      Taigi, mes prieiname prie to, kad visada būtini du dalykai: PAKANTUMAS ir KOMPROMISAS
      Pakantumas svetimam protui, tačiau tas protas turi suvokti, jog jis irgi privalo daryti kompromisus

  4. proffanas parašė:

    Pakantumas turėtų būti KAŽKAM, ir kompromisas turėtų būti su KAŽKUO, o ne pačiam su savimi ar su absoliučiai pritariančiu… Tokiu būdu grįžtame prie temos ištakų; ten irgi nėra nuorodų, kas tas KAŽKAS, su kuo reikia sutarti ar kompromisuotis. Nėra žinių, į kokį absoliutą lygintis; todėl kiekvienas ribas nusistato paC. O aplinkiniai tą „kiekvieną“ po to nugesina, arba ne… Drįsiu teigti, kad tosios ribos nustatomos tik bandymų/klaidų metodu, ir kiekvienam laikmečiui jos yra kitokios. Bendrinė RembO tezė mums irgi tinka, bet jis nesutiktų su galutinėmis mūsų klausimo išvadomis, kaip ir mes su jo.

    • grumlinas parašė:

      Na, bet visdėlto grįžtame prie pradinio teiginio: “Morality is the weakness of the brain.”
      Tik gal reikia suvokti, kad silpnumas nėra blogai? Kad tai yra saugiklis?

    • vdooo parašė:

      Na, jau, na jau. Pakantumas ir kompromisas KAŽKAM ne taip ir kvaila, kaip norėtum kad atrodytų 🙂 Labai paprasta. Jei rūkai, visiškai nesunku surasti KAŽKĄ su kuriuo „kalbiesi“ derindamas ribas.
      O va jei negirdi ir nematai KAŽKO vidinio („stabdžio“), tai neabejotinai bus nukreipta į aplinką (pvz., kodėl rūkantieji dideli spjaudaliai??). 😉

  5. proffanas parašė:

    Anot batkos Nyčės, jei tu pajutai silpnumą,- tu jau pralaimėjai… 🙂 Kiek suprantu, šioje tezėje eskaluojamas tas pats 19a gale populiarus požiūris, „jei stabtelsi pasidomėti morale- tave sutryps, per tavo galvą bebėgdami pirmyn“. Būtent taip atsirado Laukiniai Vakarai. Iš vienos pusės, efektyvumo požiūriu, tokie stabčiojimai- taip; totali degeneracija ir progreso stabdis. Bet matome ir kitą pusę?…