Antroji vizito Londone diena buvo pašvęsta dviems įvykiams: ikipietiniam apsiprekinimui šeštadienais dirbančiame turgelyje kažkur mūsų gatvės gale ir popietinei kelionei laivu į Grinvičą.

Nuėjome į turgelį pėsčioms, buvo proga pasmaksoti aplinkui ir pafotkyti. Turgelis tai visokių pramoninių prekių, daugiausiai drabužių, tipo mikro-Gariūnėliai. Visos trys moteriškės kažką nugriebė gražaus, pakankamai kokybiško ir nebrangaus. Kaip įvertino mano brangiausioji – Lietuvoje tokių dalykų nėra, o jei yra kažkas panašaus – bent dvigubai brangiau. Vienžo, grynas pelnas tipo 😉

Centrinė turgelio aikštelė
IMGP9513
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje


Kad plaukti ilgesniu maršrutu, metro nuvažiavome iki Vestminsterio prieplaukos (Westminster Pier), kur ir startavome. Bilietai nepigūs, po 13GBP, bet pirmyn-atgal, tai kaip ir OK. Kelionė į vieną pusę trunka valandą. Plaukimo laivu schemą pridėjau prie pasivažinėjimo autobusu trasos, tad galima pasižiūrėti
maršrutą.

Esu buvęs Londone kelis kartus 1995-96 metais ir laivu plaukęs į Grinvičą, o kelionės metu labai didelį įspūdį paliko buvę prekių sandėliai Temzės pakrantėse (vadinamųjų wharf‘ų), perstatinėjami į gyvenamuosius namus. Tad nutariau plaukiant tiesiog pafotografuoti tų namų, kiek išeis. Plaukiant link Grinvičo, sumąsčiau fotografuoti dešinįjį Temzės krantą, grįžtant – kairįjį. Šiaip labai puikus vaizdas ir labai įdomūs namai, tad pripleškinau kadrų nemažai.

Gyvenamasis namas b.Brandrams’ Wharf
IMGP9602
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje


Atplaukę į Grinvičą, neskubėdami nuėjome į Karališkąją Observatoriją, per kurią praeina Žemės nulinis merdianas. Kaip tikinčiajam reiktų nors kartą aplankyti Vatikaną ar Meką, taip kartografui irgi vertėtų aplankytį tą vietą 😉 Šiaip į observatoriją nueiti ne problema, visur rodyklės, svarbu nesugalvoti kur nors patrumpinti kelią 😀
Įėjimas į observatorijos kiemą kainuoja po 5GBP, jau ruošiausi fotosesijai, kai teko žioptelti iš nustebimo – fotografuotis ant meridiano stovėjo tokia minia kiniečių-japonų-ir-kitokių-turistų, kad švietėsi minimum bent valandos-pusantros laukimas. O mūsų paskutinis laivas turėjo išplaukti po nepilnos valandos… na ką, pasifotkinome šiap kieme, bet aš paskui pastebėjau, jog turistai yra palikę kokio pusantro-dviejų metrų laisvą meridiano atkarpą. Tad ant jos ir įamžinau savo sandalus – kairoji koja Vakaruose, dešinioji – Rytuose. Paskui, jau grįžtant, kilo mintis: vakariečiams mes tebesame šiek tiek kairieji iš Rytų, o va mūsų rytiniams kaimynams – jau beveik dešinieji iš Vakarų. Simbolizmas, tsakant…
Besilankantiems ten siūlau akreipti dėmesį į raudoną rutulį, pamautą ant observatorijos vėtrungės – 5 minutės iki vidurdienio jis pakeliamas viršun iki vėjų rožės, o lygiai vidurdienį krenta žemyn. Taip kad, pasiderinus laiką, galima pamatyti įdomų reginį.
Kitas dalykas – dėl laiko stokos neaplankėme visų ten esančių muziejų-muziejukų (bet esu juos aplankęs prieš -eliolika metų). Rekopmenduoju – yra įdomių dalykų, ypač besidomntiems astronomija ir pan.dalykais.

Apžergus visą pasaulį… 😉
IMGP9662
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje


Sėkmingai atlikę ritualines apeigas nusileidome nuo Grinvičo kalvos, pakeliui pabe dar įkalėme po bokalą fantastiškai skanaus šalto sidro ir kaip sykis spėjome į savo laivą. Grįžimas atgal buvo ne mažiau malonus, kaip ir pirmyn, plius pamatėme pakeltą Tauerio tiltą.

Praplaukiant Tauerį
IMGP9776
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje


Išlipus iš laivo, beliko grįžti namo, pakeliui pavalgant kiniečių užkandinėje. Maistas buvo nebrangus, skanus ir daug, tad mudu su brangiausiąja sekančias porą dienų ten ir maitinomės.