Feed on
Posts
Comments

Įdomios pastabos apie baltos spalvos balansą ir su tuo susijusias įdomybes.

42 Responses to “Baltos spalvos balansas”

  1. MariukaM` parašė:

    Kaip ir tikėjausi, atsakymas standartinis – naudoti RAW formatą 🙂

    • grumlinas parašė:

      Na taip – o po to apdoroti kokiu rimtesniu softu, kas toli gražu ne kiekvienam pabažnam… 😉

      • MariukaM` parašė:

        Arba susitvarkyti nustatymus fotoaparate, kas kintančio apšvietimo sąlygomis nėra lengva. Dar viena išeitis, naudoti kortelę WB nustatymui, bet čia nelabai patogu. Bet kuriuo atveju, spalvos daugiausia priklauso nuo fotografo noro ar sugebėjimų 🙂

        • grumlinas parašė:

          Taip, tiesiog kai kalbame apie meninio tipo nuotrauką, tas vargas turi prasmę. Daugeliu kitų atvejų yra pre-set koks nors „vakarinis apšvietimas“ ir nesikankinam 😉

          • MariukaM` parašė:

            Ne visada tai suveikia. Galima sakyti, kad tai savotiškas kompromisas, nors dauguma atvejų tokie preset’tai geriau ar blogiau veikia. Be to, aukštesnės klasės fotoaparatai neblogai tvarkosi ir automatiniu režimu, bet prižiūrėti vis tiek reikia.

            • grumlinas parašė:

              Taip, suveikia ne visad, bet kai kada tiesiog nėra kada žaisti 😉 kaslink aukštesnės klasės fotikų – jooo, mano veidrodinis Pentaxius vistik švariau susitvarko nei žymiai naujesnis neveidrodinis Canonas su begale terapixelių

            • kitoks parašė:

              Kiek man teko susidurti praktiškai ir domėtis tuo internete, pvz. visi Canon’ai, pradedant muilinėmis ir baigiant EOS’ais, turi bėdą su automatiniu baltos spalvos balanso nustatymu ne tiesioginio apšvietimo zonose. Vakarinis apšvietimas taip pat papuola į šią kategoriją. Todėl fotografuoju į RAW visada – lengviau taisyti fotoaparato „klaidas“, kai pvz. vietoje lengvai gelsvos sienos pamatai lengvai melsvą…

  2. Sigita parašė:

    aš irgi taip ir maniau, kad patars fotografuoti raw formatu.. man asmeniškai vakaro nuotraukos gražesnės geltonos:) mano fotikas auto režimu neblogai su tuo susitvarko, kiek esu „žaidus“ su raw, man patinkantis rezultatas būdavo gana panašus. tai dažniausiai ir nesivarginu, nebent fotkinu patalpoje.

  3. Vilmantas parašė:

    Stengiuos visad į RAW 🙂

  4. Eimantas parašė:

    Visad fotkinu jpg+raw. Jpg – peržiūrai, jei viskas gerai, rawus lauk. Jei negerai – jpg lauk, rawus redaguojam. Su WB nustatymu fotikas pataiko maždaug 95%, problemos nebent esant maišytam apšvietimui arba naktinėse nuotraukose.

  5. Rytis I parašė:

    Pasakysiu fotografams gal šventvagišką dalyką – manau, visos teorijos apie RAW yra grynas blefas. Jei blogais nustatymais fotkini (pvz tamsoje) – paskiau nieko iš to RAW neištrauksi. Teoriškai RAW saugoma informacija turėtų būti koreguojama pagal konkretaus modelio charakteristikas, praktiškai tai duoda 0,0x%, nes tokiems testams gamintojas skiria mano manymu 0,0x % lėšų. RAW technologija atsirado dar tada, kai skaitmenkės buvo netobulos, o kai gaudavosi šuds, tada tave siųsdavo pas RAW:)
    Tokių mitų technologijų pasaulyje daug. Brangios monitoriaus kalibravimo sistemos, spaudos kalibravimo sistemos ir tt. Beje, Photožopė nuo Adobo upelio seniai tai pripažino – jame jpg formatą gali atidarinėti kaip raw, koreguoti jo expoziciją, temperatūrą ir etc. Vien dėl to, jog gaunasi melsvas kadras – tikrai neverta saugoti milžiniškais nekompresintais failais. Tiesa, tai tik mano nuomonė, o bet tikėjimas jėga 🙂

    • Vilmantas parašė:

      O tai nori pasakyt jpg „nenusisekusią“ fotografiją gali taip pat „sutvarkyt“ kaip raw? Nesutinku, raw tikrai ne vien dėl melsvo kadro, pasinagrinėk kada camera raw 6.3 🙂

    • kitoks parašė:

      RAW yra ne išmislas, o labai praktiškas dalykas. Tik reik mokėti juo pasinaudoti. Pvz. Kaip žinia ekspozicija yra tam tikras kompromisas tarp ISO jautrumo (triukšmų), apertūros (detalės/bokeh) ir išlaikymo (judesio išplaukimas). Prieblandoje fotografuojant be blico man visuomet peilis yra ilgas išlaikymas – „plaukia“ kadrai, nes rankos matyt dreba :). Galima kažkiek užsikelti ISO, bet nuo kokių 800 jau pradeda lįsti gan akivaizdūs triukšmai, kuriuos reik valyt, o tai reiškiasi kirst per detalumą. Na, o apertūra paprastai atidaryta ir taip iki galo. Ką dar būtų galima padaryti? Jeigu fotografuoji į RAW gali dar užsidėti ekspozicijos korekciją (nedalaikymą) kokiems 1-2ev ir.. neprarasti kokybės galutiniame JPG’e. Kodėl? Todėl, kad paėmęs RAW galėsi pakoreguoti (padidinti) ekspoziciją per tuos pačius 1-2ev ir sugeneruoti normalų JPG. Mechanika viso reikalo yra paprasta: JPG dėl sRGB netiesiškumo turi maždaug 7,5 žingsnių (taip vadinamųjų stop’ų) dinaminį diapazoną; RAW – dažniausiai (priklausomai nuo fotoaparato) didesnį negu 10,5. Fotografuodami į RAW su 2ev nedalaikymu gauname nuotrauką, kurios dinaminis diapazonas min 8,5. Atkreipiu dėmesį – ekspozicijos taisymas, kontrasto keitimas ir panašiai neikeičia realaus nuotraukos detalumo, t.y. dinaminio diapazono. Todėl pataise ekspoziciją RAW (8,5) ir konvertave į JPG (7,5) gauname vis tiek maksimalų JPG detalumą. Jeigų tą patį padarytumėt su JPG, tai gautumėt nuotrauką tik su 5,5 žingsnių dinaminiu diapazonų. Ką tai reiškia ūkiškai? Keturis kart mažiau detalių ir to pasekoje labiau išplaukęs vaizdas ir/arba „grūdėtumas“. 🙂

      • Rytis I parašė:

        Šiaip nesu dupersuperprofesionalas fotografas. Visai nesu ir galiu klysti. Gal yra privalumai. O bet būtų visai įdomu pamatyti kadrą, iš kurio RAW varianto galima ištraukti 3-4 kartus daugiau detalių. Na, bent matomai daugiau. Kas liečia prieblandą – ar tikrai trumpas išlaikymas + RAW duoda tą patį rezultatą kaip ilgas bet nuo trikojo? Ir dar pasikartosiu, sRGB profailas yra tik papildoma informacija prie kadro, kuris nurodo programai, kokioje spalvinėje erdvėje reikia dirbti. Profailas pačio kadro duomenų netransformuoja. Kadrą gali atsidaryti ignoruodamas sRGB ir pvz priskirti jam Adobe RGB (kitokia, kiek pamenu platesnė erdvė), arba kažkoks yra dar platesnis. Nors fotografijai rekomenduotinas yra kaip tik sRGB.

        • kitoks parašė:

          Aš irgi tik megėjas. Bet mėgstu pavartyti ir skaičius, ir bitukus, ir pikseliukus – t.y. perprasti esmę. O ji tokia, kad „skaitmeninio ryškinimo“ procesui RAW yra tinkamesnis. Jeigu pasitiki kaip tą „ryškinimą“ atlieka fotoaparato softas – tada JPG žinoma patogesnis.
          Trikojis ir ilgas išlaikymas duotų geresnį variantą, jeigu būtų galima tokia alternatyva. Bet pabandyk pvz. šunų parodoje (kur visada tragiškas apšvietimas) nufotografuoti ringe bėgantį šunį su šeimininku – joks trikojis čia nepadės. Čia gelbėja tik maksimaliai trumpas išlaikymas + panning’as – kur jau čia trikojis 🙂
          Ir spalvų erdvės keitimas detalių fotografijoje „nepadaugins“. Jis paprastai naudojamas kiek kitokiems tikslams.

      • Rytis I parašė:

        Beje, sutinku kad prieblandoje geriau turėtų gautis jei tai RAW arba TIF (geresnėse kamerose berods tai yra), nes jpg nepalaiko 16 bitų. Bet visvien nemanau, kad tai tapatu teisingiems nustatymams fotografavimo metu.

        • kitoks parašė:

          Nesu tuo tikras, bet jeigu gerai suprantu, tai tie 16bit TIFF’ai gaminami fotoapartuose iš esmės yra tas pats linear RGB kaip ir RAW formatuose, t.y. tas pats. 🙂

          • Rytis I parašė:

            Turbūt tokio „linear“ nėra. Arba nurodai kadrui darbinę spalvos erdvę, arba nenurodai išvis, t.y. tvarkyklė dirba savo erdvėje. Plačiausias kiek žinau yra „Wide Gamut RGB“. Bet įtariu ten prasideda jau zonos, kurias ir monitorius jau neatgamina, juolab ant popieriaus neatspausi. „Linear“ nebent gali būti konvertavimas iš vienos erdvės į kitą.

            • kitoks parašė:

              „linear RGB“ nėra formali spalvų erdvė, todėl Photoshop’e jos turbūt nerasi. Bet tai kas nuskaitoma iš fotoaparato sensoriaus yra vadinama būtent taip.

            • Rytis I parašė:

              Apibendrinant galima turbūt pasakyti taip. RAW yra softo neapdorota žaliava, kurią papildomo plūgo ar utėlės pagalba ir fotografams suprantamais terminais galima „datvarkyti“. Tuo tarpu JPG paveikiamas tam tikru kameros vidiniu algoritmu, ir Kitoks net teigia, kad tas algoritmas tam tikromis situacijomis kadrą gali „sutvarkyti“ nebepataisomai. Taip visiškai gali būti. Nekalbėsim apie visokius debiliškus „pašarpinimus“ ar pasodrinimus kameroje. Visa tai atjungiama. Visdėlto, nekalbant apie konkrečius modelius ir situacijas, tai sakyčiau truputį nelogiška, kai gamintojas JPG variantą padaro nepilnavertį ar skirtą kokiam degradui. Juolab, jei RAW yra tik žaliava (kaip emulsinė juosta anksčiau) kuo jis toks ypatingas, kad paskiau gali „dafotkinti“? Softo pagalba? Žinome tą softą… yra net tokių, kur rezoliuciją-ryškumą pakelia ir kiek pageidauji, bet tai visiškai ne tas pats, ką naudoti brangesnę kamerą 🙂 Vienu žodžiu visdėlto manau, skirtumas yra, bet skirtumus matau tik tokius – gali pasiimti daugiau bitų (jei jie ištikrųjų realūs, tam irgi reikia lyginti), bei kadrui užduodama (arba ne) spalvinė erdvė.
              Spalvinę erdvę iliustruoti galima paprastu experimentu. Tam reikia Photoshopės bei pora minučių. 1. Atsidarom kokį jau iškeptą jpg’ą. 2. Save As – nuimam iššokusioj lentelėje opciją „Embeded Color Profile…“ 3. Vėl atsidarom, ką užsaugojom. 4. Išsikviečiam „Color Setting“, uždedam „Preview“ opciją. 5. Dabar keičiame RGB profilius ir stebimės kaip stipriai nuo jo priklauso mūsų matymas:) Čia ne tik detalės prapulti gali. 6. Nepamiršti palikti viską kaip buvo…
              Tai ką čia norėjau pasakyti? A, taip – noriu pasakyti, kad RAW nėra joks stebuklingas išsigelbėjimas. Tikėtis, kad paskiau kaip nors „dafotkinsi“, o dabar kaip išeina, nėra teisinga išeitis. Tai mano nuomonė 🙂

            • Rytis I parašė:

              Pataisymas – 3. Uždarome failą ir vėl jį atidarome.

    • Vilmantas parašė:

      Čia jau gaunasi kažkas panašaus į: geriau mp3 ar flac? 🙂 vieni girdės skirtumą, kiti ne, plius ir nuo technikos priklauso. Tas pats ir su vaizdu, vienas matys skirtumą, kitas ne + monitorius.

  6. Rytis I parašė:

    Photoshop -> Preferences -> File Handling -> Prefer Adobe Camera Raw for JPEG Files

  7. Vilmantas parašė:

    cs5 kažkaip tokio nerandu, vis viena yra skirtumas kur 8 bit, kur daugiau (raw).

  8. Vilmantas parašė:

    Nors padariau kad atidarytu ir jpg 🙂

  9. Vilmantas parašė:

    visgi jpg jau būna fotiko paliestas, kontrastas ir pan, pabandžiau jpg ir raw į camera raw įkelt, pasilieku vienareikšmiškai prie raw 🙂

    • Rytis I parašė:

      Visko gali būti. Netestavau su visais ir visokiom aplinkybėm:) Beje, nereikia pamiršti, jog fotikas pagal defaultą į JPG formatą įsiūna spalvinį profailą, kuris pagal defaultą priimamas photoshope ir jame dirbama. RAW atveju gali būti kitaip, kadras be įsiūto nustatymo naudoja Photoshope nusatytą spalvų darbinę gamą.
      Dėl tų 8, 16, 32 etc. bitų. Skirtumą pajusti galima nebent tamsiuose ar labai šviesiuose tonuose. Beje, visa poligrafija naudoja 8 bitus, reiškia galutiniame etape visvien pageidautina daryti 8. Na, visokie ale foto printeriai ir mašinos reklamuojasi tipo daugiau, bet ar tas skirtumas vertas prakaito? Palyginkit 8 ir 16 bit kadrą monitoriuje ir pridėkite +- 10-15 proc. spaudos paklaidai. Arba skirtingų monitorių spalvinį išbarstymą…

      • Vilmantas parašė:

        jpg kartais tokiais kaip laiptukais pakarpo perėjimus spalvų, o šiaip vargu ar paprastam žmogui itin aktualu ta kokybė, daugiau dėl įdomumo ir savotiško azarto žaidžiuos su raw 🙂

        • Rytis I parašė:

          Laiptukai bet kokiu atveju turi būti. Juk tai digitalinis pasaulis 🙂 Jei diskretiškumas pastebimai didelis, galima įtarti jog fotikas daro JPG failą su dideliais kokybės nuostoliais arba šiaip neteisingai daro. Šiaip jpg kiekvieną sykį saugant praranda po kelias dešimtąsias proc. kokybės, todėl tai yra daugiau saugojimo formatas, bet ne skirtas apdorojimo darbui.

          • grumlinas parašė:

            Šiaip ir tradicinė sidabro halogenidų fotografija yra „laiptuota“ – tiesiog mes nevisada išdidiname fotojuostą tiek, kad pasimatytų sidabro grūdas. Ir kaip skaitmeninėje fotografijoje stengiamasi į kuo mažesnį matricos plotą sutalpinti kiek galima daugiua jautriųjų elementų, taip ir tradicinėje juostoje būdavo stengimasi sidabro halogenidų grūdelius daryti kiek galima mažesnius, nes tada būdavo galima mažinti kadrą, išlaikant kokybę. Būtent sidabro halogenidų kokybės pagerinimas ir leido pereiti nuo kontaktinės spaudos nuo stiklo negatyvų prie projekcinės spaudos nuo fotojuostų.

            • Rytis I parašė:

              Na taip, ale tai visai kitokio charakterio iškraipymai. Dabar toks „grūdas“ gal net vertinamas 🙂

  10. grumlinas parašė:

    -> Rytis I – mianynėje fotografjoje – taip. Techninėje – nelabai. Sovietmečiu pagrindinė problema buvo kokybiškų fototechninių medžiagų trūkumas. Pvz, fototechninės plėvelės, kurią reikėdavo naudoti maždaug 60x60cm lapais. Tad liedavome ant poliruoto stiklo fototechninę emulsiją, kuri būdavo labai įvairios kokybės… Arba, trūkstant sidabro, buvo išrastas mažai sidarbro turintis fotopopierius, kurį „per jėgą“ vertė naudoti. Šūds paskutinis… O kai ant to dar užsideda aerofotonuotraukos kokybė – neypač geri fotoobjektyvai, tik 100mm židinio buvo gerai piešiantis, plius miglelė ir kaminų paskleistas dūmų fonas, tai…
    Neprigulima Lietuva, kai pramonė buvo sunakinta, davė tik vieną pliusą – dingo oro užterštumas, galima naudoti spalvotą nuotrauką – nereikia geltono fotofilteo, kaip kad turėjoe naudoti panchromui, kad nuimti miglelę

    • Rytis I parašė:

      „Dalieko pošla nauka“ (mokslas toli išėjo)
      O bet tačiau raketų maskavimą miškalopiais galima irgi pavadinti mianu 🙂

      • grumlinas parašė:

        Per savo kokius 10 metus darbo, kol Lietuvoje dar buvo sovietinė kariuomenė, prisižiūrėjau karinių cenzorių pamirštų išnaikinti raketų paleidimo aikštelių, karinių aerodromų ir panašių grožybių. Nekart teko tai užmontuoti panašiu į aplinkinį fototoną vaizdu 😉

  11. Vilmantas parašė:

    jpg – informaciją prarandantis išsaugojimo algoritmas, kaip ir mp3. pvz pas mane jei jpg įjungtas – yra šešėlių, ryškių zonų koregavimas automatinis, +kontrastas, paaštrinimas ir visa kita, aišku ir triukšmų šalinimas prie aukštesnių iso. šito raw kaip ir nėra. tad jpg pašalina ko teoriškai žmogus nemato, plius suveikia visa automatika, raw to nėr, aš taip suprantu 🙂