Vakar po įtemptos darbadienės prisiruošiau apsilankyti viename daugmaž reguliariai lankomame, bet nevisai reguliariai komentuojamame tinklaraštyje. Nueinu, o ten terkšt mazgote per snukį užsklandėlė:
Tiesą pasakius, net nelabai susinervinau, toks savotiškas juokas suėme. Įdomiai gaunasi ir tiek. Tiesiog pagalvojau – na va, žmogus apsisprendė virti tik savo pripažintų draugų košėje. Išbraukiau iš pastoviai lankomų saitų sąrašo (nemėgstu nykių beveidžių RSS) ir psio – „nėra žmogaus – nėra problemos“ 😉
O jūs ar esate pakliuvę į tokią situaciją?
Žmogus nusprendė padaryti savo dienoraštį šeimyniniu. Turi tam teisę. Nesureikšminu.
Nors mazgotė mane irgi nelabai maloniai paveikė, bet ką ten jau. Laikysime, kad nusipelniau. 😛
xe-xe-xe… steigiame „Gavusiųjų-mazgote-per-snukį-broliją“? 😉
Anyway -pono kiaušai – pono valia juos tarpdurin kišti 😀
Nežinau to blogo, bet tai labai narciziška.
Tipo maldauk kad tave pakviestų.
Mano nuomone blogo esmė tame ir yra, kad jis viešas, o ypač kvaila, jei jis buvo prieinamas anksčiau visiems, o dabar tik išrinktiesiems.
Uždarai galima bendrauti ir kitomis formomis, ir, manau, kad jei bendraujama uždarai tai jau nebe blogas.
Jei tai rodo ten kur as budavau, tai nusiraminkit, niekas nera pakviestas. Blogo nebera, susigalvojau kitokia veikla uzsiimt. Nera zmogaus nera problemos.
Geros dienos.
Nuvablenxpdc… taip įdomu būdavo kitokiqas negu manO fotkes pasižiūrėti, o jis išėjo bulbių auginti ar smtn… 😉
Anyway – geros dienos 🙂
Na ką gi, dar liko Grumlino nuotraukos, saulėlydžiai be proto gražūs. Bet man gaila, kai kažko įprasto nebelieka… 🙁
Vo, priminei saulėlydžius. Atšilus reiks vėl pabandyti pamedžioti anų. O ir aechyvą gal reiks prie progos pakratyti 😉
Na, galima ir asmeninį tinklapėlį – tik keistoka konstrukcija buvusį viešą privatinti…
Na, bala nematė – ir mes nematysim 😀
Situacija gana įprasta – pav, blogerio profiliai: pakomentuoja, nori pažiūrėti kas, kokį blogą turi – o ten „privatu“… Na, bet jei nenori, nereikia 🙂
Ir net ignorint nereikia – juk pats vartelius užveria 🙂
Kita vertus – galų gale, o ar viskas, kam skiriame savo laiką – verti tų sekundžių? 😉
bala nematė – ir mes nematysim – dienos frazė 😉
🙂 Pasirodo, galėjau trumpiau… 😀
Aha, tu esi talentas trumpom frazėm generuoti. Bo, skirtingai nuo manęs, varančio kaip kulkosvaidis smulkius niekelius, apgalvoji ir drioksteli kartkartėm iš didelio kalibro patrankos 😉
Nee, koks ten jau talentas… Va, tėvukas amžinatilsį – tai pasakydavo. Visada „с ходу“, visada negarsiai ir neskubiai, bet girdėdavo visi. Ir ilgai prisimindavo 😉
-Kada algas pakels? – kažkas sakė;
– Pakels pakels, apačios su kopėčiom nepasieksi – tėvuko ramus komentaras…
Taip kad man dar mokytis ir mokytis 🙂 Kol neišmoksiu. Nors, principe, ir dabar neišmokau… 😀
Na tai mokykis 😉 Bo ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Ir terbon dėtis nereikia 😉