Maždaug 1904 metai, elektriniai omnibusai „Seeing New York“ prie Flatiron pastato. Labai rimti turistai ir turistės, o jau vairuotojas…
Didelis vaizdas – Shorpy.
Irgi XXa. pradžia, Niujorkas, šalta diena, visi apsimutūrioję. Lansden Electric ekskursinis elektromobilis.
Didelis vaizdas – Shorpy.
Kaslink progreso – panašu, kad XXa. pradžioje elektromobiliai buvo gana daug žadanti transporto rūšis. Šiandien tai dar tėra tik žaisliukas žaliai galvojantiems snobams, o ne valstybinės politikos dalis. Ašarojame dėl išmetamųjų dujų taršos, tačiau valstybiniu mastu bent jau esminiam perėjimui nuo vidaus degimo variklio prie elektrinio nedaroma nieko rimto. O juk visas miesto aptarnaujantis ir visuomeninis transportas pilnai galėtų būti elektrinis, ir tai nebūtinai būtų vielabraukiai. Tačiau naftos korporacijų viršpelnio troškimas aiškiai žlugdo bet kokias rimtesnes iniciatyvas šioje srityje.
Kažkaip nejučiom prisiminiau vieną iš Stympanko scenarijų: mieste naudojami tik elektromobiliai, o tarpmiestinis susisiekimas sausuma vyksta garvežių traukiamais traukiniais ir garovežimiais.
Tarp kitko, kėbulo modelis – šarabanas. Baisus nelietuviškas žodis, kur lietuvių kalbos gestapas žiūri, ania? Kilmė paprasta: charabanc = char-à-banc = suolų vežimas/vežimas su suolais. Saugumo požiūriu nekas, bet apžvalga puiki.
Dar vienas didžiulis pliusas praeičiai. Kažin iš kur tas pirminis mano požiūris, kad viskas seniau buvo atsilikę.
-> Vilmantas – va kažkaip prisiminiau, kad betoną tai dar senovės romėnai išrado, tik kad iki XIXa. jis buvo pamirštas 😉
Elektromobiliai tada buvo ne tiek perspektyvi transporto rūšis, kiek alternatyva- nieks dar nebuvo iki galo apsisprendęs, kuo turi būti varomas transportas- buvo ir garo automobilių, ir elektromobilių ir ankstyvų vidaus degimo variklių. Elektra manau tada buvo netgi viena iš geresnių alternatyvų ypač mieste- variklio valdymas ir konstrukcija paprasta, nereikia pavarų dėžės ir tt. Pirmoje nuotraukoje matosi, kokio mažo variklio pakako dideliam „šarabanui“. Vėliau, kai vidaus degimas patobulėjo, ir atsirado daugiau degalinių, elektromobiliai su savo sunkiomis baterijomis ir nedideliu veikimo spinduliu tiesiog buvo nukonkuruoti.
-> Rytis – kaip rašiau apie Stympanko scenarijų – miesto aptarnaujančiam transportui nereikia kaži kokių atstumų nuvažiuoti, o ir pakraunant/iškraunant krovinį gali „batarejkas“ pakrauti
Labas rytas 🙂
Ir tikrai – kur gi progresas? Matyt, vėl ten pat – kai kurių, „artimų imperatoriui“, kišenėse.
Aš kartais pagalvoju – kokia būtų mūsų realybė, jei VISI pažangūs projektai būtų įgyvendinti, o ne išperkami ir kišami į stalčius dėl siaurų interesų.. Turbūt, gyventume žemiškame rojuje.. 😀
Na, o naftininkai šį kartą Meksikos įlankoje tiek pridirbo, kad puse lūpų šnekama, kad tai jau darosi labai rimta – didžiulio masto ekologinė katastrofa. Apie kurią, beje tyku (o kadaise klykė, kad apie Černobylį nepranešė).
Ir dar pagalvoju – negi tas išbandymas pinigais tikrai toks bukinantis, kad žmogus nustoja galvoti apskritai, išskyrus apie pinigus?
Bet.. gal per daug galvoju 😉 .. Tema labai aktuali, ačiū 🙂
-> Viltė – Meksikos įlanka – puikus pavyzdys to, kaip mes patys sau susidarome grėsmes ir žalojame gamtą.
O Černobylis IMHO yra, kaip neskambėtų paradoksiškai, – gėris: po jo rimtai susirūpinta AES saugumu
taip tai taip, bet elektra irgi ne iš šventos dvasios atsiranda, o dažnai iš to pačio kūrenimo proceso, taip kad čia reikėtų truputį platesnių sprendimų, o tai tas pats kaip su „ekonomiškom“ lemputėm.
-> vyr – jei elektromtoro vystymui būtų biuvę nuo 1900 tiek pastangų įdėta, kiek vidaus degimo – kažin, kur mes būtume
tai ne elektromotoro vystymui jei būtų, o alternatyviems nedūmijantiems energijos šaltiniams, tada tai būtų tai, ką daktaras prirašė 🙂 O dėl vidaus degimo tai ką aš žinau, imho irgi ne ten nueita kažkaip. 100 metų pastangų, o vis tiek neužsiveda pačiu atsakingiausiu momentu 🙂 Dviratis – štai genialus žmogaus išradimas, puikus ir nereikalavęs 100 metų tobulinimo.
-> vyr – na čia galim dabar ilgai filosofuoti apie alternatyvius variklius, t.t. ir dviračius, bet esmė ta, kad muskulinė ir gyvulių jėga yra nepakankamos progresui varyti. O kur eiti, jei ne vidaus degimo motoras? Galima, aišku, ir sausumos burlaivius kur dykumose ar stepėse paleisti, bet tikrųjų pasirinkimų tikrai nedaug