Feed on
Posts
Comments

Įtariu kad daugumai, kam iki 30 metų, šitos pavardės nelabai daug ką pasako. O kadaise vienas iš jų šokiravo pasaulį savo dokumentika, o kitas – savo tapyba. Ir abiejų jų kūrybą, nors be didelio džiaugsmo, XXa. 8 dešimtmetyje turėjo įsileisti TSRS.
Kas juos abu sieja? FANTASTIKA, jei vienu žodžiu. Ir tai, kad jų kūryba mane SUKRĖTĖ taip, kaip niekad iki tol, ir niekad po to. Na bet pamažu apie viską iš eilės.

Nežinau, ar kas dar prisimena dokumentinių filmų kinotetarą “Kronika”, buvusį ex.Komjaunimo/dab.Pylimo 18. Vienąkart sumokėjęs už bilietą, galėjai jame sėdėti visą dieną ir žiūrėti sovietinius dokumentinius-propagandinius-informacinius filmus. Jei tik turėjai tam noro 😉 Aišku, pasirodydavo ir tikrų perlų – kaip kad Michailo Romo „Paprastas fašizmas“, pirmąkart pateikęs sovietinam žiūrovui milžinišką kiekį originalios nacisitinės dokumentikos – su komentarais, bet tai buvo dokumentika, o ne sovietinis „kino mianaz“ (rekomenduoju jį pasižiūrėti per video-guglį). Bet dažniausiai pustuštėje salėje sėdėdavo tik atėjusios pasišildyti ir pasiglamonėti porelės 😉
Ir štai per miestą apie 1972-73 metus nuvilnijo gandas – „Kronikoje“ rodomas FILMAS APIE ATEIVIUS IŠ KOSMOSO! Eilė į bilietų kasą net užsisuko į dabartinę Klaipėdos gatvę. Nusipirkę bilietus, laimingieji įlįsdavo salėn „gyvos eilės“ principu ir sėdėdavo-sėdėdavo-sėdėdavo ten kelis seansus iš eilės, kol bilietų kontrolierės, įsidėmėjusios tokius pastovius žiūrovus, po trečio-ketvirto seanso jų prašydavo užleisti vietą kitiems – salė juk ne guminė. O rodė VFR prodiuserio H.Reinlo filmą „Prisiminimas apie ateitį“, sukurtą garsaus ufologo Ericho fon Denikeno knygos „Dievų vežėčios“ motyvais. Ir visas miestas su nuostaba kalbėjo apie „Denikeno filmą“ (vėlgi siūlyčiau jį pasižiūrėti per video-gūglį). Šiandien, kai praėjo 40 metų ir apie UFO-dalykus prikurta aibė visokių-visokiausių filmų-filmukų-ir-visokio-briedo, bepigu kritikuoti tą filmą už vienašališkumą ar supaprastintą požiūrį į daugelį faktų ar tiesiog jų pritempimą prie norimo rezultato. Tačiau neužmirškime – jis buvo vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio filmų Vakaruose ir pirmas (o ilgam ir paskutinis) toks filmas TSRS. Juk netgi beveik po 10 metų rodant 1980 metais sukurtą meninį filmą „Angaras 18“, jis buvo gerokai apkarpytas jau kinoteatrų versijoje, o rodant per centrinę televiziją, buvo iškirptas netgi epizodas, kuriame susijaudinęs astronautas praneša, kad mes esame kilę iš ateivių – juk tarybinis žmogus negalėjo kilti iš ateivių! Taip kad DOKUMENTINIS filmas apie ateivius gerokai pramankštino mūsų smegenis ir privertė kiek kritiškai pažvelgti į daugelį dalykų. Būtent nuo jo prasidėjo tam tikras atodrėkis, rašant apie ne visada mokslo paaiškinamus dalykus.
Na o man asmeniškai jis tebėra pavyzdys to, kaip staiga galima išjudinti mąstymą ir priversti pamatyti ne tai, ką matai iš pirmo žvilgsnio, o tai, kas slypi kiek giliau.


Antroji pavardė žinoma meno ir ezoterikos mėgėjams – Nikolajus Rerichas. Jis buvo ne tik dailininkas, bet ir filosofas-mistikas, rašytojas, keliauninkas, mokslininkas, visuomeninis veikėjas. O man atmintin jis įstrigo vėlgi po jo kūrybos parodos, surengtos maždaug 1976-1977 metais Dailės muziejuje (ex.Rotušė) po ganėtinai ilgo šio dailininko kūrybos ignoravimo Tarybų Sąjungoje. Tuomet prasidėjo vėlgi kažkoks atodrėkjis, buvo įsteigtas Rerichui skirtas muziejus, o jo ekspozicija buvo vežiojama po visą TSRS. Vėlgi visas miestas buvo pilnas kalbų apie RERICHO PARODĄ, kurią turi aplankyti kiekvienas. Nebuvau anuomet dailės anei skulptūros mėgėjas, bet paskutinę parodos savaitę paskutinę dieną nuėjau. Vėlgi milžiniška eilė prieš Rotušę, o įėjęs vidun kaip žioptelėjau, taip ir nebesusičiaupiau.
Tiesą pasakius, jokia reprodukcija nėra pajėgi perduoti Rericho paveikslų spalvų ir švytėjimo. Jau vien jo spalvų gama yra neįprasta europiečio akiai, o ką bekalbėti apie savotišką stilių ir tematiką. Nežinau, kokia tų dažų sudėtis, tačiau ne mažiau už spalvų gamą įspūdingas buvo fluorescentinis jų švytėjimas. Prisimenu, kad vambrinėjau po parodą ratais-ratais-ratais iki pat uždarymo – čia jums ne socrealizmas su melžėjomis ir gamyklų kaminais… Ir vėlgi – įspūdžio užteko ilgam, tik kad va domėtis giliau nebuvo kaip – jokios literatūros, jokių reprodukcijų. Šiandien bepigu, kai iš internetų gelmių tau išnyra geresnės-blogesnės kokybės reprodukcijos, o ir informacinės medžiagos iki krūminių dantų. Deja, anuomet be trumpų straipsnelių enciklopedijose su viena-kita mažyte iliustracija ničnieko nebuvo.
O kad aiškiau būtų, kas mane „užkabino“ – keletas Nikolajaus Rericho kūrinių mažyčių vaizdelių. Tik, kaip minėjau – juos dera žiūrėti gyvai – bet gal vistiek ką nors sudomins.










6 Responses to “Taip buvo: Erichas fon Denikenas ir Nikolajus Rerichas”

  1. Taškas parašė:

    Nepaprastai gera ir nepaprastai plati tema. Mačiau ir pamenu , deja, tik įspūdžius … Dabar yra galimybe pasižiūrėti po šitiekos metu. Galvoju tik, kas labai pačiam man netikėta- ar noriu šito… Paradoksas, kaip mes saves nepažįstam.

  2. Eimantas parašė:

    Rericho, kiek pamenu, paroda ir Žilinsko galerijoj buvo, kokiais 1995ais. O Denikeną bus girdėję visi, kas skaitė savo laiku kultinę Sauliaus Kanišausko ‘Kur jūs, ateiviai iš kosmoso’ 🙂

    • grumlinas parašė:

      -> Eimantas – tai paskui tų Rericho parodų buvo ir daugiau, paskutinė ar ne 2004 metais. O tada buvo ĮVYKIS
      Denikenas irgi tada buvo pirmąkart paviešintas, paskui jo teorijas pradėjo pamažu atpasakoti ir vietiniai ufonautrai 😉

  3. Adis parašė:

    Ačiū. Labai įdomi medžiaga. Ypatingai ačiū, kad priminei Rericho pavardę.Pasirodo, darbų buvau matęs, bet nesiejau su Rerichu, ir buvo stiprus susidomėjimas pamatyt daugiau.

    Beje, kiek dėl „Обыкновенный фашизм“ – esu matęs (tiesa, jau vėlesnių laikų, bet ne vėliau nei 80s kūrybos) analogą apie Raudonosios Armijos prievartą ir nusikaltimus imant Berlyną ir apskritai Vokietiją. Kiek miglotai prisimenu, naratyvas tikrai ne rusų, anglų ar vokiečių kalbomis, bo vertimas buvo į rusų kalbą, o kitų tuomet dar neatpažinau. Bet pirmasis relyzas Lietuvoje buvo platinamas praktiškai undergroundiniais VHSais, kažkur 92-94 metais. Gal gali kaip pasufleruoti, pagal ką ieškoti?

    • grumlinas parašė:

      -> Adis – kol kas nieko neasocijuoju su tavo minimu filmu – iš tų laikų tokio neprisimenu. Bet gal iššoks kokia geniali mintis 😉