ruskijoje kuo toliau, tuo labiau kyla nostalgija sovietmečiui. Tiek to, lai būna sovietmetis, jei jums taip norisi, teko jame pagyventi ir man, nebuvo lengva ir gera, bet išgyventi galima, nors atgal nenorėčiau už jokius pinigus.

Taigi, nostalgija sovietmečiui ruskijoje reiškiasi pačia iškreipčiausia forma – meile Stalinui. Iš esmės stebime Stalino kulto atgimimą, visiškai ignoruojant to režimo nusikalstamą prigimtį. „Prie Stalino buvo tvarka!“ – šitas leitmotyvas skirtas pridengti nesugebėjimą prisitaikyti prie pakitusio pasaulio, kur tu nebesi valstybės globotinis-išlaikytinis, o turi kurtis savo likimą pats. Ilgametis vergas nebemoka būti laisvas, it tai pagrindninė postsovietinio pasaulio tragedija. Netgi Lietuvoje aibė žmonių iki šiol nuoširdžiai tiki, kad jais privaloma rūpintis, bo jie neturi nė mažiausio noro stengtis pagerinti savo gyvenimą.

Kuo baigsis ruskių nostalgija stipriai rankai – neaišku. Pasaulis pakito ir putleris nepajėgus tapti naujuoju Stalinu, nors gal ir norėtų. Laimei, Lietuvoje, skirtingai nei ruskijoje, stiprios rankos mėgėjai nepopuliarūs, vienintelį potencialų mačo, užsiropštųsį į prezidento kėdę, pavyko iš ten išspirti.

Taigi, keletas produktų neo-stalinizmo mėgėjams (rasta kažkur kažkada internetuose):

1) Šokoladas „Stalinas“  – be galo kartus, 90% kakavos.
2) Degtinė „Molotovo-Ribentropo kokteilis“: „Vilniaus džino“, „Rygos balzamo“, „Senojo Talino“ ir „Moldovos puokštės“ mišinys, 39 laipsnių, su slaptais priedais.
3) Kečupas „Maršalas Žukovas“ – ypatingai raudonas, padidėjusi pomidorų koncentracija, dvigubai didesnė padažo dalis paviršiaus vienete.
4) Skalbimo milteliai „Stalino valymas“ – išvalo bet kokias dėmes.
5) Kramtomoji guma „Stalino ORBIT“ – kramtoma ilgą laiką, stipriai limpa prie dantų, perduodama vaikams ir anūkams kramtyti.