Kai vyrai baigia kalbėti apie politiką, automobilius, sportą, žvejybą/medžioklę ir orus, jiems belieka kalbėti apie moteris 😉 Tiesą sakant, deklaruodamas moratorijų politikavimnui, neplanavau rašyti apie sportą ir žvejybą/medžioklę (nesidomiu šiais dalykais) bei orus (nes po žmogaus sukelto globalinio klimato atšilimo kai kam pavasariop reiks savo gatvėse paliktus automobilius iš ledo-sniego krūvų kirviais išsikapoti), tad po automobilių tiesiai pereisim prie moterų 😉 Na, nes visai prie moterų 🙂
Tik va kažkiek buvau pasimetęs – ar rašyti apie pin-up (ant sienos prismeigiamus moterų atvaizdus), ar nose art (piešinius ant lėktuvų nosių ). Kol kas apsisprendžiau pasukti link lėktuvų, o dėl sieninių plakatėlių tai matysim – gal tauta pasipiktins šio iki dabar padoraus tinklaraščio moraline degradacija ir griežtai pasakys – „amoralkė nepraeis!“ 😉
Žiūrint filmus apie Antrąjį pasaulinį karą, turbūt teko atkreipti dėmesį į tai, kad tik retas amerikiečių lėktuvas nėra „papuoštas“ kokiu nors piešiniu ant nosies. Na, menu tą vargiai galima pavadinti, gal greičiau tai graffiti lygmenyje, tačiau šis reiškinys iš tikrųjų įvardintas „nose art“. Tiesą pasakius, jei jau MacDonalds greito maisto ėdyklos reklamose vadinamos restoranais, tai tada ir tai gali būti vadinama menu. Šis reiškinys egzistuoja turbūt jau nuo to laiko, kai ant lėktuvo susidarė pakankamai laisvo ploto, kad būtų galima kažką nupiešti apart valstybinių skiriamųjų ženklų. Tokie piešiniai, atsiradę Pirmojo pasaulinio karo metais, išliko ir Antrojo pasaulinio metu, tačiau tik amerikiečiai leido sau ant lėktuvų masiškai piešti menkai aprengtas ar visai išrengtas merginas. Ką tai reiškė ir kam to reikėjo? Talismanas, turintis saugoti lėktuvą ir lakūnus. Nors iš tikrųjų tai vargu ar padėdavo, pakliuvus į tikrą bėdą. Bet tai jau kita istorija.
O dabar tiesiog nedidukė tokių piešinių prezentacija (vėlgi iš mano HDD gelmių). Žiūrint į tuos merginų piešinius, matai jaunų ekipažo vyrukų – ar kas esate pagalvoję, jog retas amerikiečių bombonešio įgulos narys buvo vyresnis nei 20 metų, o juos pilotavę karininkai retas vyresnis nei 25 metai? – tikėjimą, kad ši mergina, simbolizuojanti paliktą taikų gyvenimą, turi juos saugiai grąžinti namo po 50 kovinių skrydžių. Deja, retas kuris ekipažas tuos 50 skrydžių atlaikydavo…
Nedidelė lpiešinių ant ėktuvų nosių galerija
Bravura ir šauni. Na, kaip pagarbos atidavimas numuštam priešininkui pačioje pradžioje. Ne visai temon, bet Raudonosios armijos lakūnams mėlynus švarkus keitė žaliais, kad taip neišsiskirtų pro kabinos langus…
Dėl amžiaus- dažnai pagalvoju, kad tai anais laikais jauni žmonės anksčiau tapdavo suaugusiais, nors tvirtinama atvirkščiai.
Tai švarkus keitė ir tam, kad jų vokiečiai nemedžiotų kaip kokių zuikių po laukus. Nes uniforma buvo graži, bet labai jau netinkaa mūšio laukui. kaipkad ir rusų lėktuvų kamufliažas karo pradžioje – poliruotas aliuminis, lakuota žalia spalva…
papai
This is it!
Ir kaip ir ne porno 😉
Biustai. Visada pridengti. Bent vualiu. Paliekant kažkiek ir fantazijai.Ir taip buvo iki Vietnamo karo.
Vietnamo karas ir Afganistano karas – turbūt paskutiniai, kai vyko didelio masto kova vyras prieš vyrą. Dabar gi technlogiškai labiau išsivysčiusi visuomenė tiesiog žudo kitą, mažiau išsivysčiusią. Kol vėl nesusiduria vyras prieš vyrą. Tada technologijų vergai inkšdami sušoka į sraigtasparnius ir nyksta iš mūšio lauko 😉
Taikaus sambūvio laikais buvo toks, atrodo, japonų fantastikos apsakymas:
Mokslininkas išrado kažkokius spindulius, sustabdančius bet kokio sprogimo/iššovimo galimybes. Kautis galima tik vyras prieš vyrą, net išsilaipinus kad ir iš lėktuvnešio 🙁
kažkas panašaus buvo Sakio Komacu „Hokusajaus laikai“ – kai kažkoks ateivėnas iš mūsų pasaulio palaipsniui eliminuoja popierių, benziną, sprogmenis – belieka užsidėti durtuvus ant automatų ir pirmyn!
Dar ant lėktuvų labai gražiai atrodo „sharkmouth“ 🙂
Jooo 🙂