Tarpukario Lietuvos karinis jūrų laivynas

Lap 21st, 2007 by grumlinas

Tarpukario Lietuva, skirtingai nuo kitų dviejų Baltijos valstybių, teturėjo labai menką karinį jūrų laivyną. Teisingiau, jo iš esmės neturėjo. Iki Klaipėdos užėmimo jos pakrantės ilgis tebuvo 22 jūrmilės, ir jų apsaugai užteko 6 pasienio apsaugos katerių (pavadinimai: Aitvaras, Šaulys, Žaibas, Ella, Partizanas, Savanoris), kurie bazavosi Šventojoje. Iš šių laivų buvo ginkluotas tik „Partizanas“ (1 20mm Oerlikon patranka, 2 kulkosvydžiai).
1924 metais atsiėmus Klaipėdos kraštą, iškilo didesnių laivų poreikis, ir 1926 metais iš Vokietijos už 289.000LT buvo nupirktas 1917 metais pastatytas M57 klasės minų traleris M59. Gavęs pavadinimą Presidentas A.Smetona), jis iki 1932 m. sausio 1 d. saugojo Lietuvos jūrų pakrantę.
1935 metų rugpjūčio 1d. Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio įsakymu buvo oficialiai įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje karo laive „Prezidentas A.Smetona“ (lavas priskirtas mokomųjų kategorijai, kapitonas Antanas Kaškelis) suplevėsavo trispalvė su auksiniu Vyčio Kryžium raudoname skyde – Lietuvos karo laivyno vėliava. 1936-1938 metais laivas kasmet į jūrą išplaukdavo 10-12 kartų, buvo paruošti šimtai jūreivių. Tuometinis laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas tuo pačiu buvo ir Lietuvos karinio jūrų laivyno, kuriame tarnavo apie 800 žmonių, vadas.
Žinomos „Prezidentas A.Smetona“ charakteristikos: ilgis 60m, vandentalpa 586t, ginkluotė 2 20mm Oerlikon patrankos, 6 kulkosvydžiai, ekipažas 76 jūrininkai, 2 anglim kūrenami katilai, maksimalus greitis 16 mazgų (kurį laiką buvo ginkluotas 3 76mm patrankomis, ekipažas 48 jūrininkai) .

Prezidentas A.Smetona
Po Klaipėdos atėmimo laivai buvo perbazuoti Šventosios uoste (uosto vadas Sližas) ir ten prabuvo iki 1941 metų. Po 1940 metų birželio 15d. „Prezidentas A.Smetona“ pervadintas „Pirmūnu“, o po įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos įtrauktas į TSRS NKVD pasienio kariuomenės laivyno sudėtį. Didžiojo Tėvynės karo pradžioje pervadintas „Koral“.
1945 metais jį paskandino vokiečiai, 2007 metais nuolaužas rado estų narai