Šiaip šis pranešimas turėjo būti parašytas kiekk vėliau, sulaukęs savo eilės publikacijai, tačiau taip jau gavosi, kad kolega ewalsavo kelionės dviračiu parsivežė prisiminimus ir klausimus apie vieną iš matytų objektų. Pasirodo, kad šitą patį objektą šią vasarą aplankėme ir mudu su brangiausiąja.


Taigi, paskutinę atostogų savaitę mudu su brangiausiąja sumąstėme kelias dienas praleisti Šventojoje, tad ten ir išvažiavome. Į Šventąją paprastai važiuojame pro Kretingą ir Darbėnus, bo aš nie cierpię to awto-jovalo, kuris vyksta tarp Klaipėdos ir Palangos, o ir kilometrų susitaupo. Tad pravažiavome Darbėnus, pasukome link Šventosios, apvažiavome pagrindinę Lazdininkų dalį ir staiga kairėje pamatėme nuorodą į žvyrkelį „Japoniškas sodas kažkiek (4?) km“. „O-o! Must to see“ – pasakėme abudu. Šventojoje gavosi taip, kad ten poilsiavo ir klubioko Maklerio šeimyna, tad idėja aplankyti šitą sodą patiko ir jiems. Pagooglinus-panaršius Intyrnetą, paaiškėjo, kad šis sodas turi ir savo tinklalapį ir tai yra Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai. Taigi išvažiavome dviem awto pažioplinėti. Perspėjimas – iki ten eina privažiuoti tik žvyrkeliu, o ir pagrindinis įvažiavimas dar neįrengtas, tad tenka apvažiuoti gerą gabalą. Na, bet pasiekėme tikslą sėkmingai. Jau važiuojant matėsi, kad ten dar toli iki užbaigimo, o ir nemažai augalų susandėliuoti laukia savo eilės. Įėjimas teoriškai nemokamas, tačiau siūloma paaukoti ne mažiau 5LT sodo kūrimui. Tai ir paaukojome po 5LT nuo suaugusios galvos. Prie schemos, papuoštos Lietuvos ir Japonijos vėliavomis, parko savininko mama, einanti prižiūrėtojos pareigas 😉 mums trumpai papasakojo apie sodą. Pasirodo, visa tai užims kažkur 18ha plotą. Dabar įsisąvinta tik 15% teritorijos, tad prieš akis marios darbo. Vaikščioti po sodą nesunku – visur takeliai, einama pagal rodykles, tad apėjome be streso.
Sode numatyta pastatyti keliolika kotedžų, dalis jų jau stovi. Dizaino požiūriu neypač, tik kad ekologiški ir energiją taupantys… Stato ir japoniško stiliaus namelius. Iš pamatų matyti gana paprastas pirmo aukšto planas.
Mums besilankant, matėme dirbančius kelis vietinius gyventojus, vadovaujamus japono. Sodinami nemaži medžiai, o kadangi viskas atviroje aukštumėlėje, tai medžiai paremti mediniais kuolais ir gavosi savotiškos piramidės. Iškasti ir sutvarkyti tvenkiniai užpildyti vandeniu, tačiau didžioji dalis upellių ir kriokliai dar sausi, tik iškloti akmenimis. Akmenimis iškloti takeliai ir prisodinti medžiai tikrai atrodo labai gražiai, bet pasakoti nelabai ką yra – nuotraukose matyti visas grožis.
Mūsų mažasis basetėlis turėjo problemų, tiek įveikdamas vandens kliūtis mediniais tiltukais, tiek besiropšdamas akmeninėmis pakopimis 😉 Na bet viskas baigėsi gerai.
Pridariau nuotraukų, kaip viskas atrodo dabar, taip pat ir statybų metu, reiks užsukti kas kažkiek laiko pažiūrėti, kaip ten viskas vystosi.

Categories: fotogražūs vaizdai

13 Comments

dalia · 2009/09/12 at 22:32

po 15-20 metų turėtų būt labaigražu. mums didžiausią įspūdį paliko panorama, atsiverianti nuo piliakalnio, ir akmenų sudėliojimas — lyg jie patys natūraliai (beje, patogiai vaikštinėti) būtų suvirtę. Dar labai gražiai augalėliai tarp tų akmenų įsodinti…

grumlinas · 2009/09/12 at 22:35

Taip, kruopštus darbas, siekiant sudaryti įspūdį, kad viskas čia natūralu. Būsim gyvi – ir mes po 20 metų aplankysim 😉

ewal · 2009/09/13 at 09:00

net biški pavydo sukėlei tokį gražų aprašymą pateikęs 😀 kai aš buvau, tai ten buvo tuščia – nesimatė nei technikos, nei žmonių. net stebėjausi – gali bastytis, niekas neprižiūrima, nesaugoma. atrodo, niekas nepasikeitę. čia keli vaizdeliai:
http://picasaweb.google.lt/tik.nesiuskite.visokio.shudo/JaponiskasParkas?feat=directlink

grumlinas · 2009/09/13 at 09:16

Tai mes prieš mėnesį buvom, gal jie dabar finansus išbaigė, nes šeimininko mama minėjo, kad dirbama, kai pinigų yra, nes ten investicijos tai oho-ho

ewal · 2009/09/13 at 11:24

tame jų tinklalapyje, pasirodo, galima susimokėti už parko apžiūrėjimą. kad ir pavėluotai…

grumlinas · 2009/09/13 at 11:32

Geriau vėliau, negu niekad… kaip paskė savižudis, padėjęs galvą ant bėgių, pravažiavus traukiniui 😉

iki · 2009/09/13 at 13:24

truputi placiau apie japonu-lietuviu ideja, nuoroda i straipsni vietiniame laikrastyje http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=1794

Evaldas · 2009/09/13 at 16:17

Gražu, reikės kai būsiu tame krašte apsilankyti 🙂

MariukasM · 2009/09/14 at 10:36

Įtraukiau į savo lankytinų objektų sąrašiuką. Kadaise ir Europos parkas pradėjo nuo keliu litų paaukojimo, o dabar va kokios kainos 🙂

grumlinas · 2009/09/14 at 10:43

-› Evaldas, MariukasM – jooo, vieta tikrai verta aplanktmo, aš turiu mintį vis periodiškai užvažiuoti ir fotkinti palyginimui

ieva · 2011/01/11 at 16:15

nustabu ten!! waziuociau ir waziuociau

    grumlinas · 2011/01/11 at 19:53

    -> ieva – taip, verta dėmesio vieta 🙂

Foto savaitė #2 – Kelionės · 2009/09/17 at 19:14

[…] (© Grumlinas) […]

Comments are closed.

Related Posts

foto

Rumschen aplankymas

Žmonių pavardės turi šaknis. Vienokias ar kitokias. Mano abiejų tėvų pavardės turi, sakykim, geografines šaknis – Lietuvoje yra kaimai, kurių pavadinimai sutampa su mano senelių pavardėmis. Šįkart pakakalbėsime apie Rumšus. Kaimas tokiu pavadinimu yra Žemaitijoje, Read more…

foto

Apie esminį įvykį

Praėjusi savaitė buvo ypač svarbi mūsų familijos gyvenime. Abu su brangiausiąja pasijamėme atostogų ir išvykome į londonus pas dukrą. Tik šįkart visas kelias ir baigėsi londonuose, nes mūsų familija ten pasipildė nauju nariu: 49 cm Read more…

foto

Teutonų aka kryžiuočių piliavietės palei Nemuną

Kažkada, rimtai pasidarbavęs, susivedžiau teutonų pilių vietas į GoogleMaps. Gavosi neblogai, bo galima susiplanuoti jų aplankymą. Tai vieną šeštadienį su kolega išsiruošėme Panemuniais aplankyti tų pilių, kurios kažkada buvo Lietuvoje. Šiiap jų buvo nedaug – Read more…