Šiaip šis pranešimas turėjo būti parašytas kiekk vėliau, sulaukęs savo eilės publikacijai, tačiau taip jau gavosi, kad kolega ewalsavo kelionės dviračiu parsivežė prisiminimus ir klausimus apie vieną iš matytų objektų. Pasirodo, kad šitą patį objektą šią vasarą aplankėme ir mudu su brangiausiąja.


Taigi, paskutinę atostogų savaitę mudu su brangiausiąja sumąstėme kelias dienas praleisti Šventojoje, tad ten ir išvažiavome. Į Šventąją paprastai važiuojame pro Kretingą ir Darbėnus, bo aš nie cierpię to awto-jovalo, kuris vyksta tarp Klaipėdos ir Palangos, o ir kilometrų susitaupo. Tad pravažiavome Darbėnus, pasukome link Šventosios, apvažiavome pagrindinę Lazdininkų dalį ir staiga kairėje pamatėme nuorodą į žvyrkelį „Japoniškas sodas kažkiek (4?) km“. „O-o! Must to see“ – pasakėme abudu. Šventojoje gavosi taip, kad ten poilsiavo ir klubioko Maklerio šeimyna, tad idėja aplankyti šitą sodą patiko ir jiems. Pagooglinus-panaršius Intyrnetą, paaiškėjo, kad šis sodas turi ir savo tinklalapį ir tai yra Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai. Taigi išvažiavome dviem awto pažioplinėti. Perspėjimas – iki ten eina privažiuoti tik žvyrkeliu, o ir pagrindinis įvažiavimas dar neįrengtas, tad tenka apvažiuoti gerą gabalą. Na, bet pasiekėme tikslą sėkmingai. Jau važiuojant matėsi, kad ten dar toli iki užbaigimo, o ir nemažai augalų susandėliuoti laukia savo eilės. Įėjimas teoriškai nemokamas, tačiau siūloma paaukoti ne mažiau 5LT sodo kūrimui. Tai ir paaukojome po 5LT nuo suaugusios galvos. Prie schemos, papuoštos Lietuvos ir Japonijos vėliavomis, parko savininko mama, einanti prižiūrėtojos pareigas 😉 mums trumpai papasakojo apie sodą. Pasirodo, visa tai užims kažkur 18ha plotą. Dabar įsisąvinta tik 15% teritorijos, tad prieš akis marios darbo. Vaikščioti po sodą nesunku – visur takeliai, einama pagal rodykles, tad apėjome be streso.
Sode numatyta pastatyti keliolika kotedžų, dalis jų jau stovi. Dizaino požiūriu neypač, tik kad ekologiški ir energiją taupantys… Stato ir japoniško stiliaus namelius. Iš pamatų matyti gana paprastas pirmo aukšto planas.
Mums besilankant, matėme dirbančius kelis vietinius gyventojus, vadovaujamus japono. Sodinami nemaži medžiai, o kadangi viskas atviroje aukštumėlėje, tai medžiai paremti mediniais kuolais ir gavosi savotiškos piramidės. Iškasti ir sutvarkyti tvenkiniai užpildyti vandeniu, tačiau didžioji dalis upellių ir kriokliai dar sausi, tik iškloti akmenimis. Akmenimis iškloti takeliai ir prisodinti medžiai tikrai atrodo labai gražiai, bet pasakoti nelabai ką yra – nuotraukose matyti visas grožis.
Mūsų mažasis basetėlis turėjo problemų, tiek įveikdamas vandens kliūtis mediniais tiltukais, tiek besiropšdamas akmeninėmis pakopimis 😉 Na bet viskas baigėsi gerai.
Pridariau nuotraukų, kaip viskas atrodo dabar, taip pat ir statybų metu, reiks užsukti kas kažkiek laiko pažiūrėti, kaip ten viskas vystosi.