2011: Šiandien prieš metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1801 – Alexander I of Russia confirms the privileges of Baltic provinces.
Še tau Jurgi ir kepurė! Pasirodo, 1801 metais Lietuva nebuvo tarp to, kas vadinama Прибалтийские губернии… Nes, jei žiūrėti ramiai ir be panikos – tuo metu Lietuva priėjimo prie Batijos jūros neturėjo – Palanga su apylinkėm buvo eks-Livonijoje… Vienžo, kas tik netingi, tas mus skriaudžia… 🙁
2009: Šiandien prieš 236 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1776 – The Continental Congress officially names its new union of sovereign states the United States.
Hmmm, o iš tikrųjų, kažkada Jungtinės Valstijos turėjo pradėti vadintis Jungtinėmis Valstijomis 😉 Na va ir aišku, nuo kada. O va mes taip ir dorai nežinome, nei nuo kada mes patys savo kraštą vadiname Lietuva (paminėjimas metraščiuose, kai užtvatijome kažkokį atėjūną, nesiskaito, čia tik pasaulis apie mus sužinojo), nei ką tas krašto pavadinimas vienareikšmiškai reiškia: buvo laikas, kai nuo Lietavos upelio vadinomės, buvo laikas, kai lietaus kraštas buvome, dabar vėl prie upelės pavadinimo grįžtame. Toks todėl ir mūsų gyvenimas nevisai vykęs, kai net savo kilmės dorai nežinome 🙁
Toks gana išsamus straipsnis apie Lietuvos vardo atsiradimo variantus: http://www.lrytas.lt/-12499654771249731456-lietuva-lieta-leitis-arba-k%C4%85-rei%C5%A1kia-%C5%BEodis-lietuva.htm . Yra visai įdomių minčių ir, ko gero, kad upelis čia niekuo dėtas.
Ačiū už įdomią nuorodą, esu jau ją skaitęs ( http://www.grumlinas.lt/?p=11352 ), tik nekomentavau 😉
tu čia, žinoma, su ironija, pašmaikštaudamas – apie tas sąsajas tarp pavadinimo kilmės nežinojimo ir „nevisai vykusio“ gyvenimo. nes man tai priešingai atrodo – kad net pavadinimo kilmės neina atkasti, tai reiškia tik vieną – esame labai sena tauta, nepalyginsi su JAV. O dėl „nevykusio gyvenimo“ – jis dar ir koks vykęs, tik kad patys depresuojame ir patys nežinome, kokio B norime.
-› ewal – yep, jei nebesugebi pats iš savęs pasišaipyti – reiškias, visai švakai 😉
O dėl istorijos – kadaise buvo pas mus amerikėnų delegacija, vedžioju po Kauno senamiestį: „tas namas iš to šimtmečio, anas namas iš ano, bla-bla-bla“. Klausėsi, klausėsi jie manęs, o paskui delegacijos sekretorė taip susimąsčiusi liūdnai ir sako: „Nu jooo, o pas mus tuo metu tik laukiniai indėnai bėgiojo…“
Taip kad padūsauti, kad nevisai žinome, iš kur tas mūsų krašto pavadinimas kilęs, galime, tačiau stresuotis dėl to nereiktų.