Kolega Adas komentavo vieną iš mano rašinėlių ir mestelėjo nuorodą į straipsnį 2005ųjų „Literatūrmenyje“, kur tarp kitko ėjo kalba ir apie Česlavą Niemeną. Šiaip įdomu, bet straipsnis rašė apie Euroviziją ir užkabino aktualumu, nežiūrint, kad praėjo 4 metai. Atvirai pasakius, aš kartkartėm (kai prasideda Eurovizijos karštinė) susimąstau, kurio galo mums reikia tos dabartinės Eurovizijos, o šiemet (O SIAUBE!) į ją net neužmečiau akies (ir nesijaučiu ką nors praradęs). Atvirai pasakius, trečiarūšis vieno hito atlikėjų popsas mane mažai domina. Na, bet jei kam nors reikia ten dalyvauti tuštybei patenkinti – why not? Tegu susirenka finansus ir pabando.
Rekomenduoju paskaityti straipsnį, nors ten gana daug raidžių, o ir stilius toks, hmmm, savotiškas – su daug prieskonių. Matosi, žmogus griežia dantį ant bet ko, kas turi nors mažulytę raudoną dėmelę. Turbūt ir man, kaip ex-komsomolcui ir ex-komuniagai kliūtų, tik aš va vis prisimenu, kaip apibrėždavo Maskvos veikėjai sovietmečiu net ir pačius „raudoniausius“ lietuvius; „Jūs visi kaip ridikėliai – iš viršaus raudoni, o viduje – balti“. Jooo, taip ir buvo.
MuŽikologo matavimo vienetas galėtų vadintis užkuraičiu.
😀 😀 😀
Tikrai, kam man Eurovizija? Taip seniai jos nežiūriu, kad manęs net nebeerzina…
-› Petras – bėda ne Evrovizijoje, bėda visame šitame ažiotaže aplink ją, kai susidaro įspūdis, jog Lietuva nebeturi jokių kitų problemų, kaip kad parinkti tinkamą šukuoseną Evrovizijos dalyviui. Kramtuškės smegenims problema.
Taip, aš irgi tos nuomonės – bėda ne eurovizijoje, bet smegeninėje. Bėda ne tai, kad pralaimėjo „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ profesionalai, bėda fanatikų galvelėse, kuriose uždarbiaujančių krepšininkų žaidimas virto kažkuo labai labai svarbiu. Aš tų dalykų net nebepastebiu, kaip ir diskusijų apie nieką.
Nu jooo, mes (kaip masė) esame eilinę kramtuškės smegenims (muilo opera, realybės šou, krepšinis, etc.itd.) linkę sureikšminti iki neatsiejamos savo kultūros dalies lygio. O kai pažiūri rimčiau – t.y., visai to nebežiūri – paaiškėja, kad turi problemą – atliekamo laiko, kurį reikia užimti. Ir užimti kažkuo prasmingesniu nei „darpovieną“
Tikrai taip. Kai nebeliko ne tik „dar po vieną“, bet ir eurovizijų, krepšinio, polytikavimo ir diskusijų apie nieką, atsirado laiko gyventi. Daugelį tai gąsdina. Bet pamėginti verta. Gyventi daug įdomiau, nei linguoti kartu su girta mase.
Na bet linguoti su girta mase kur kas paprasčiau, nei laisvam priimti sprendimus, už kuriuos gali tekti ir atsakyti? Bo masėje visada saugiau už kieno nors nugaros slėptis ir pirštu rodyti: „Va jis taip liepė!“
Nors, tiesą pasakius, laiko gyventi vis trūksta – gerai pasižvalgius, atsiranda tiek naujų įdomių galimybių ir interesų, kad laikas būtų parą ilginti 😉
palyginimas su ridikėlių man naujas, bet taiklus. super 🙂
-› Rokas Arbušis – ale teisybė, ania?
–> gryna tiesa 🙂
nežinojau matyt todėl, kad manęs į kompjaunimą nepriėmė. nes „už nederamą ir nesuderinamą su CK KPSS politine linija veiklą“ (ei, turiu dar savo charakteristiką su tokiu įrašu!) išmetė iš pionierių… 🙂
-› Rokas Arbušis – na, aš perėjau visas komunistėjimo pakopas, kad galų gale sąmoningai galėčiau pasakyti – fignia visa tai.
Ado komentarą siūlau į metų išradingiausių komentarų topą 😀 😀
Cekai lygtais atsisako sitos vizijos.Nei ziurau ,nei domiuosi as ja,bet net ir taip ji man skersai gerkles stovi-kone svieto pabaiga per tv 😀
-› Ikaras – taip, čekai nutarė po tą mėšlą nebebraidyti, nes Evrovizija tampa politiniu ir tolerastiniu renginiu, kur bandoma sudėlioti valstybių-nugalėtojų grafiką