Šeštadienį, 2015-09-05 ryte suvokiau, kad noriu žuvies iš Išlaužo. Tiesiog noriu ir tiek. Bet gavosi taip, kad išvažiavome tik jau po vidurdienio. Tiesą pasakius, nevisai tikėjausi, kad užtenka žengti žingsnį per slenkstį, ir kelionė pasičiumpa tave. Susukome ~180km ratuką 😉
Visų pirma, be abejo, nuvažiavome į Išlaužą. Ten yra firminė Išlaužo tvenkinių parduotuvę, kurioje apart be tradicinės produkcijos (įvairi rūkyta žuvis, žuvies vyniotiniai, žuvis tomatuose su daržovėmis ir pan.) būna ir sezoninių gaminių. Tokie šįkart buvo vytinta seliava (iš Metelio tvenkinių) ir apkepai. Fantastiška paskui buvo vakarienė, beje 😉
Po apsižuvinimo nuvažiavome į birštoną, kur šalia „Eglės“ sanatorijos atidarytas mineralinio vandens garinimo bokštas. Buvome kažkada prie jo žiemą, bet neveikė dar. Šįkart veikė, tai pakvėpavome/pasigarinimoe. Per tą pusvalandį, kol ten sėdėjome, pasifotkinti atvyko bent 2 naujavedžių poros.


Pasisveikatinus, nuvažiavome į jau tradicinę pasivaikščiojimo palei Nemuną vietą. Išgėrėm kavos (smukusis verslas rūlez), pasivaikšojome, pasigrožėjome aplinka. Nemunas tragiškai nusekęs.

Kadangi kelionių velniukas mums neleido taip paprastai sugrįžti namo, tai iš Birštono pro Prienus pasukome link Balbieriškio. Važiavome-važiavome, kol pakelėje pamatėme skydą „Aukščiausias Lietuvos medis 3“. Nu ką, varom. jei kas sugalvosite važiuoti – įdedu schemutę, ieškokite Degsnės maumedyno, bo tas medis auga būtent ten, o atskiros rodyklės link jo nėra. To nežinodami, mes pravažiavome nuorodą, kol pakelėje apklausėme vaikus ir jie mums paaiškino kelią.
Maumedyną rasti nesunku, rodyklių į jį nemažai, kelio gale yra aikštelė mašinoms, paskui reikia paeiti kokį 150m pėsčiomis. Vėlgi – rodyklės aiškiai parodo kelią link to medžio. Medis nėra kažkoks labai įspūdingas tipo Stelmužės ąžuolas – prosto aukštas maumedis ir tiek. Ale pats maumedynas – jėga!

Po medžio aplankymo, važiuodami į Balbieriškį, negalėjome neužsukti į Balbieriškio atodangos aikštelę. Naujai įrengta apžvalgos platforma, bet labai atitraukta link parkingo, tad nebėra to kabėjimo virš Nemuno jausmo 🙁
Pačiame Balbieriškyje nestojome, tiesiog pasisukiojome-pasižvalgėme, tada išvažiavome link Verebiejų. Pakeliui fotografavome laukus ir šiaip įsomybes. Nuo Verebiejų pasukome Išlaužo kryptimi, kur ir užbaigėme kilpą. O tada jau pasukome link namų.




Paklausite, kaip žuvis? Žuvies buvo daug, ir visa skani.

Continue Reading »
Tags: LT-foto











