Kodėl Citroën
 

Originalas – Malgio puslapyje, čia – kopija ateities kartoms 😉

KODĖL „CITROEN“? (I dalis)

1. Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo to, kai tėvukas pardavė savo puikią ir nuostabią „Audi 100“. Kurį laiką ieškojo mašinos, nieko gero nerado..
2. Paskui vieną kartą visai spontaniškai įsigijom mažutę „Renault 5“. Lyg ir buvo skirta man, nes nedidelė, paprasta, palyginti ekonomiška.
3. Nepraėjo nei geras pusmetis, kai su tėvu nuėjom į mašinų turgų pasivaikščioti, pasidairyti kokios kainos. Užtikom nekaip atrodantį „Citroen BX“. Kadangi prisiminiau vieną kolegę, gyrusią tokį automobilį (čia apie tave, Inga), su tėvu nusprendėm pavažiuoti.
4. Ką gi. Įspūdis šiaip sau. Nuostabaus minkštumo nebuvo, bet salonas švarus, kėbulas nesupuvęs. „Tėvai, imam“, – sakau. Susitarėm, kad imam, o jei kas suges – sutvarkysiu. Na o jei jau visai blogai, atiduosiu jam savo „Renault“.
5. Po poros dienų tėvukas atvaro BX’ą man į Vilnių – kad nuvežčiau keliems pažįstamiems meistrams. Pirmieji gedimai – mizerni – lūžęs sėdynės fiksatorius (ji atstumta tiek, kad vos pasiekiu akseleratoriaus pedalą), sudrėkęs priekinio žibinto korpusas.
6. Būtų naivu galvoti, kad tai – viskas. Nuvažiavus į TA paaiškėjo, kad netolygiai stabdo galiniai ratai. Mano meistrelis apreiškė, kad hidraulinei sistemai amen. Jis niekuo nepadės. Diena depresijos. Tėvui skambinti bijau. Visi „Citroen“ – paskutinis šūdas.
7. Prisiminęs, jog egzistuoja Lietuvos „Citroen“ (toliau – „<<") entuziastų klubas "Citrina", užsukau į jo tinklapį. Ten buvau neįtikėtinai svetingai sutiktas - forume visi puolė patarti ir padėti. Sužibo viltis. 8. Vilniuje "citriniečių" rekomenduotas nuvažiavau pas tūlą << specialistą. Anas pripildė visas 5 sferas, o stabdžių gedimą sutaisė tiesiog nuvalęs rūdis. Išsisukau su 270 litų. VALIO! Gal ir ne šūdas. Važiuoja neblogai - ir traukia (vis dėlto - 109 AG ir vos 1050 kg), ir dantų nebarškina. 9. Porą dienų pavažinėjęs su BX imu galvoti, kaip čia jį pasilikus. Iš pradžių nusprendžiu tėvui teisintis, kad užsitęsė remontai. Na, jie užsitęsė - šiaip ar taip, Juk dar laukia signalizacijos idėjimas, hidraulinio skysčio keitimas, svirčių guolių keitimas. 10. Po kelių savaičių pabandau atsisėsti į "Renault". Ištveriu 10 minučių. Matau, jog tėvas supranta, kame reikalas. BX'as - jau mano. Aš visas patenkintas - kaip sūris. Iš tos laimės net nusipirkau CD grotuvą. Kitas važiavimas! 11. "Citrinos" pirmininką - Mindaugą - išprievartauju priimti mane į klubą. "Citroen" ne tik kad ne šūdas, o pats puikiausias automobilis. Kodėl? Nes tampi "razpizdiajum" - visas gyvenimas sulėtėja, suminkštėja, pasidaro ramesnis. 12. Paūmėja ne tik citroentuziazmas, bet ir citrohidroparanoja. Kodėl tas BX toks kietas (prie gero priprantama)? Ant kvailos galvos dar pasivažinėju su tvarkingu apynauju XM - palyginus su juo manasis - kaip taburetė. 13. Citrohidroparanoja praeina. Pasirodo mano BX - SPORTINIS (aišku tik tiek, kiek << gali tokiu būti). Dėl to ir kietas. Už tai - stabilus. Ir traukia gerai. BMW "troikės" jo nepagauna. 14. Nei dienos be <<. Kožną savaitę susitikimai su "Citroen" mylėtojais. Net Elzė su draugėmis ima kalbėtis apie hidraulikos privalumus. Be to, stebina meistrus servisuose - "o aukščio korektorius jau išplovėt?". KODĖL „CITROEN“? (II dalis)

1. BX’as pas mus jau buvo kuris laikas, o uošviai laikas nuo laiko vis dirsteldavo į tai, kaip jis kilnojasi aukštyn-žemyn. Ir tarstelėdavo – kaip neblogai vis dėl to būtų į mišką su tokia mašina važiuoti.
2. Na bet čia juk „Citroen“ – kitokia mašina, kurios remontas brangus ir t.t. Galop pribrendo reikalas pirkti jiems automobilį (iki tol uošvė važinėjo su „Renault 25).
3. Svarstėm pačius įvairiausius variantus. Labiausiai norėjosi kažko mažo, kad būtų patogu mieste sukiotis – „Renault Clio“, galu gale tas pats mūsų „mėgstamas ir mylimas“ „VW Golf“.
4. Malgis žinoma nebūtų Malgis, jei nebūtų pravedes kelių citropropagandos pamokų apie tai, kokie citrai patogūs, kad jų remontas visai nebrangus, o be to, ekonomiški dyzeliniai varikliai.
5. Taigi ir susiruošėme į kelionę – aplankyti vadinamąją „Kauno Autobažnyčią“ – laikinosios sostinės automobilių turgų. Ieškoti ZX, BX arba panašios klasės kito automobilio.
6. Vizitas turguje buvo neįtikėtinai trumpas. Apėjome gal ketvirtadalį turgaus teritorijos – pamatėme kelis apgailėtinai atrodančius ZX, AX, bet akis taip ir neužkliuvo.
7. Gi dar nebaigus apžiūrinėti visų „tralų“ žverių taryba (t.y. Malgis, Elzė, uošviai ir Malgio tėvukas) susirinko prie neregėtai mažo miestui tinkamo automobilio – 1992 metų laidos „Citroen XM TD12“. Tačiau diskusijų kaip ir nekilo. Toliau net nebėjome žiūrėti.
8. XM’as aišku buvo damuštas. Neveikė pusė elektros, važiuoklė persikreipusi, sferos gatavos ir t.t. Tačiau dyzelinė širdelė dirbo lyg ir gražiai. Taigi pasitelkę uošvės derybinius sugebėjimus ir dr. Alvydo patarimus įsigijome mašiną už
4 000 litų.
9. Uošvius su BX nusiuntėme atgal į Vilnių, o patys – pirmu reisu pas dr. Alvydą. Nerašysiu čia, kiek kainavo remontas, bet XM po poros savaičių galutinai atsistojo ant kojų. Tvarkyti reikėjo daug ką – nuo nesandarios kuro sistemos iki visos salono elektros perrinkimo.
10. XM sėkmingai važiuoja iki šiol. Visokių smulkmenų susidaro, tačiau šiaip ar taip, palyginus su ta būkle, kurioje šį automobilį įsigijome, tai jis gimė iš naujo. Ne be dr. Alvydo pagalbos – pradedant tiesioginiu remontu ir baigiant smulkiomis „dovanėlėmis“ bei tech. konsultacijomis.

KODĖL „CITROEN“? (III dalis)

1. Citrinligės komplikacijos gali būti įvairios. Viena jų – besaikis citrų pirkimas. Štai šioje nuotraukoje esanti „Xantia 16v“ tai tik patvirtina. Tai – jau trečiasis mūsų „autoūkyje“ esantis „Citroen“ automobilis.
2. Šįsyk automobilio prireikė Elzei. Kadangi ji dar tebelankė vairavimo kursus, neskubėdami dairėmės ko nors „moteriško“, tinkamo miestui ir paprasto.
3. Pradinis variantas buvo AX. Na bet norėjosi prašmatnesnio kibirėlio, taigi – AX GT arba AX GTi. Ieškojome užsimušdami, tačiau nieko doro surasti nepavyko. Taigi atsirado veikėjai, kurie pažadėjo tinkamą automobilį parvežti tiesiai iš Vokietijos.
4. Vežė vežė jie tą AX, vežė kelis mėnesius. Kol galų gale paskambino ir pasiūlė „ledinę chantjią“. Ta „ledinė chantija“ buvo žalias 1,6 litro kibiras net be centrinio užrakto. Tiesa, važiavęs mažai. Įspūdžio nepaliko.
5. Kadangi jau pradėjau žiūrėti „Xantia“, dr. Alvydas pasiūlė kitą „ledinę“ – šisyk tikrai neblogos komplektacijos 1993 metų laidos „Xantia 16v“. Na, 155 AG, nemažai elektrinės salono įrangos ir t.t. gundė. Be to, pirkti turėjau jau pilnai suremontuotą.
6. Sulaukę, kol bus baigti remonto darbai pagaliau įsigijome šią „Xantia“. Aišku iki galutinio suremontavimo buvo dar toli. Teko sugaišti nemažai laiko, išeikvoti nervų ir pinigų, kol mašina tapo važiuojanti gerai.
7. Teko gaudyti aušinimo skysčio, tepalo nuotėkius, keisti galinių šakių svirčių guolius, paskirstymo diržą su abiem tempimo guoliais, abi stabilizatoriaus traukes ir t.t. Taigi iš pradžių buvo DAUG galvos skausmo, o kelis kartus net kilęs nenumaldomas noras parduoti „tą grabą“.
8. Iš pradžių, žinoma, su šiuo žvėreliu (tik žvėreliu, nes didelio žvėries ten tikrai nėra) važinėjau aš. Negi duosi pradedančiajai vairuotojai toki automobilį :). Kuras ėjo kibirais – vienu metu iki 17 l / 100 km. Tačiau pakeistas termostatas ir peržiūrėta variklio elektronika padarė savo – sąnaudos normalizavosi.
9. 2.0 16v motoras, nors ir galingas, o kartu – prifarširuotas elektronikos – yra pakankamai bukas iki 3 000 sūkių / min. Dėl to tai tikrai nėra „dragrace“ lenktynėms tinkamas automobilis. Magistralėje, tiesa, su juo labai smagu, ypač kai leki 170 ir jauti, jog rezervo dar – per akis, o saugumu rūpinasi „Hydractive“ sistema – mašina nesisupa.
10. Be to, moteris (šiuo atveju, žinoma – Elzę) paperka „Xantia“ dizainas, garso izoliacija yra pakankamai nebloga. Tiesa, prietaisų išdėstymas salone, skydelis ir sėdynės patogesnės „Xantios“ vyresniajame broliuke – BX (tai, be abejo, yra tik mano nuomonė – lyginant mūsų „Xantia“ su mūsų BX).
11. Na o jau kuomet už „ksiušos“ vairo sėdosi Elzė, sakiau jai parodyti bendradarbiams vyrams automobilio tech. pasą. Dažnas pilietis pamatęs 112 kW variklio galingumą nieko nebekomentuoja ir nebesiūlo lenktyniauti.
12. Panašu, jog citrinligė kol kas nesiruošia dingti. Labai norisi ir CX, ir DS (ypač pastarojo – mums, kaip „adamsų šeimynėlei“), tačiau iš pradžių reiktų garažo, į kurį įėjimas būtų tiesiai iš miegamojo 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *