Feed on
Posts
Comments
«
»

Šeimos kelias

Bal 19th, 2009 by

Taigi, šį savaitgalį teko sudalyvauti sūnėno vestuvėse. Kadangi vaikinas su savo išrinktąja abu rezidentūroje Klaipėdoje, tai žiedų mainymas vyko Nidos naujojoje bažnytėlėje (pagal dydį būtent taip ją derėtų apibūdinti), o pati puota – Klaipėdoje. Tai teko ir iki Klaipėdos numint, ir keltu persikelt, ir iki Nidos pavažiuot.
Tai vat, bebaliavojant į galvą visokių minčių ateina, kad tik negirdėtum veselės muzikantų tauškalų 😉 Šeima man primena važiavimą automobiliu dviese, kai vienas vairuoja, o kitas gazuoja-stabdo (ir ne taip svarbu, kas ką daro). Kol kelias lygus ir tiesus – vienas malonumas važiuoti, ar tai plentas, ar žvyrkelis (na, gal truputį pakrato tie gyvenimo nelygumai, bet ne bėda. O va kai gyvenimo kelyje pasitaiko duobių, o ir kai kada dėl susiklosčiusių aplinkybių reikia stipriai pakeisti važiavimo kryptį – va tada ir paaiškėja, ar sugeba abu šeimos automobilio valdytojai jausti, kad reikia pasukti, kada pagazuoti, o kada pastabdyti. Ir ar moka tą padaryti drauge taip sinchroniškai, kad gyvenimo kliūtys būtų apvažiuotos švelniai ir saugiai, o ne dunksint į duobes iki pat ašių ar vos sugebant išsiisukti nuo išlėkimo šalikelėn ties staigiu posūkiu

Posted in mintys

10 Responses to “Šeimos kelias”

  1. scania parašė:
    2009/04/19 19:44

    Tokių palyginimų yra didi begalė 🙂
    Bet tokio dar neteko girdėti 😉
    Labai neblogas palyginimas, beje – vaizdingas, puikiai suprantamas. Neblogas tostas išeitų, dar truputėlį pakrapščius tą idėją 😉

  2. grumlinas parašė:
    2009/04/19 19:51

    Patiuninguok ir naudok 😉

  3. scania parašė:
    2009/04/19 19:56

    Yra tik vienas sunkumas – kaip nepamiršti! 🙂

  4. grumlinas parašė:
    2009/04/19 20:14

    Ką pamirši – improvizuok duota tema 😀

  5. scania parašė:
    2009/04/19 20:34

    Nė velnio negalima improvizuoti stovint su pakelta taurele ir sakant tostą! 😀 Karti asmeninė patirtis 😀 Tokios improvizacijos pavyksta tik kas ketvirtą kartą. Būtina prieš sakant tostą viską sudėlioti iki varžtelio, pora kartų perrinkti – ir tik tada sakyti. Visiškai aišku, kad sakant užsimiršta žodis kitas, ar koks sakinys 😉 Tada galima ir improvizuoti, kai konstrukcija atidirbta. Tada sėkmė lydi du iš trijų tostų 😉

  6. grumlinas parašė:
    2009/04/19 20:43

    Na, jei tavo lūpomis byloja patirtis – tada yep 😉 Aš gi sudėlioju mintyse bendrą planą (vistiek nifiga detalių neatsiminsiu) ir puolu nuo skardžio upėn 😉

  7. Lapinas parašė:
    2009/04/20 15:24

    Reiks ir man tavo gražųjį palyginimą panaudoti 😉

  8. grumlinas parašė:
    2009/04/20 15:31

    -› Lapinas – čia iš gyvenimo patirties 😉

  9. Tomas parašė:
    2009/04/21 08:48

    Geras, as tuo paciu keltu keliausi i Neringa su dviraciu, ir pamates p. Grumlina su fotiku, pasamone pakuzdejo kad cia butent jis, o po to pirmadieni pamates nuotraukas is degimvietes Neringoje supratau kad buvau teisus..

  10. grumlinas parašė:
    2009/04/21 08:52

    -› Tomas – Jo, gerazzz…. 😀 Tai reikėjo prieiti ir sakyti: „Ej, tu gal Grumlinas būsi?“ 😉