Feed on
Posts
Comments

Mirtis ežiams

Čia ne šūkis, o tiesiog pastebėįjimas. Kažkaip vakar atkreipiau dėmesį, kad skirtingose vietose mačiau pervažiuotus porą ežių. Ir tai ne užmiestyje ar miesto pakraščiusoe, o pakankamai arti centro. Čia tipo gyvoji gamta skverbiasi į miestą?

11 Responses to “Mirtis ežiams”

  1. walentina parašė:

    Siais metais dar ne vieno ezio nemaciau… O siaip, mano rajonas pasak zaliuju „eziuku dauginimosi vieta“. Nezn gerai tai, ar blogai, bet numatytas ju dauginimosi vietoje stadionas toliau projekto ligmens nepasieke 🙁

  2. grumlinas parašė:

    Na, visokios apleistos statybvietės yra gėris gyvūnams – slėptuvės, ramybė 😉

  3. Whisky parašė:

    Na, kur dabar gyvenu tai laikas nuo laiko koks nors vienas ropoja, kartais ne ten kur reikia – pas šunį. Sumprantama, pabaiga aiški.

  4. grumlinas parašė:

    -› Whisky – tai šuo ant savo būdos, eilinį ežį nugalabijęs, kryžiuką brėžia? 😉

  5. Whisky parašė:

    Panašiai 😀

  6. grumlinas parašė:

    -› Whisky – o iš šuns nosies po ežio egzekucijos dyglių nereik rakinėti?

  7. Lapinas parašė:

    Aš šiandien buvau sutikęs ežį. Kaip jau jiems įprasta, jis savo „kalba“ man kažką sakė 😀

  8. grumlinas parašė:

    -› Lapinas – „ej, varyk iš kelio, atai perdursiu!“ 😉

  9. walentina parašė:

    Prie snekos apie ezius – vakar kaip tik sutikau pirma siais metais. Kaip visada isropojo pries pat mikriuka ir pasibaides nubego toliau. Gal ir daugintis, nes, pasak zakiuju, musu rajone jie nieko daugiau ir neveikai …

  10. Njaa parašė:

    Mhm, kažkaip jo, lenda ežiai į gatves. :\
    Kai dirbau prie Žėručio, nuolat darbovietės kieme matydavau nei tai kiaunes, nei tai šeškus. Prie Kauno Grūdų ir stirniną yra tekę pastebėt vidury baltos dienos lakstantį. Gerai, gyvas miestas. 🙂

  11. grumlinas parašė:

    -› walentina – nu jo, prie dauginimosi temos – iš po Velykų sutemus vakare grįžtam namo, tik už posūkio kelio viduryje dvi kurapkos vambrinėja, ir taip, kad neapvažiuosi abiejų niekaip. Ant stabdžių, manevruoju, kad viena liktų kairėje, kita eitų po dugnu. Bet ta, kuri po dugnu turėjo eiti, nutarė, kad ji erelis, ir pakilo skristi. Terkšt į priekinį stiklą ir per stogą nulėkė… Nėjom pažiūrėt, nes nieko nebepadėsi… Būtų susigūžusi tupėjusi – gyva būtų likusi. Taip ir gyvenime – kai kada reikia pralaukti, kol virš tavęs siaučia uraganas.

    -› Njaa – dar tarybiniais laikais bendradarbis Pramonės prospekte ties dabartiniais „Senukais“ nutrenkė stirną. Jo, gyvas miestas.