Taigi, mano puslapiui/tinklaraščiui/blogui (ar kaip jį ten tiksliau pavadinti) – poryt jau dveji metai. Nors ir iki jo esu apie porą metų vedęs savo tinklaraštį www.livejournal.com, kur gana stipri ir lietuviškoji bendruomenė, tačiau veiklą ten užraukiau tiek dėl kai kurių asmeninių priežasčių, tiek dėl negalėjimo normaliai tvarkytis su iliustracijomis ir puslapio dizainu, tiek dėl labai ribotos vietos duomenims, kas man po truputį pradėjo trukdyti reikšti mintis ir norus. Taigi, 2007-03-07 šis blogas vieno gero žmogaus pagalba buvo paleistas į gyvenimą pirmu įrašu stand alone pavidalu, naudojant WordPress platformą. Iš pradžių skirtas siauram giminių+artimų draugų ratui ir daugiau orientuotas į statinio puslapio koncepciją, sukosi sau ramiai ir nepastebimai kokius pusantrų metų, sukaupdamas virš pusantro tūkstančio įrašų ir vos kelis komentarus 😀 Vedamas daugiausiai dėl kelionių įspūdžius atspindinčių fotogalerijų bei mano asmeninius interesus atspindinčių įrašų, nesiekiant jokio populiarumo, būtų sau ramiai gyvavęs ir šiandien, tik va kažkaip per nekaltą prasidėjimą netyčia užsiregistravau (smalsumo dėlei) blogeriai.net puslapyje. Ir staiga prasidėjo lankymasis, kuris ganėtinai nustebino, nes nesijaučiau blogeriu rimtąja šio žodžio prasme – puslapis buvo vedamas grynai savo malonumui, be orientavimosi į platesnį skaitytojų ratą tiek tematikos, tiek puslapio funkcionalumo prasme. Ką gi – teko šiek tiek patvarkyti funkcionalumą, įvesti RSS prenumeratą, šiaip pasidomėti, kas gi tie lietuviški blogeriai ir kaip jie gyvena, kad neatrodyčiau it vakar nuo medžio nulipęs. Iki tol nekomentavau kitų rašančiųjų, nes nesijaučiau blogerių bendruomenės nariu, o po registracijos pamažu įsitraukiau į tos bendruomenės gyvenimą. Na ir dabar sukuosi tame rate kaip kokis žiurkėnaz 😉


Nelabai kreipiu dėmesį į visokią lankomumo statistiką. Kadangi blogą vedu savo malonumui, o ne pragyvenimui, tai lankytojų skaičius man nėra kritinis. Aišku, didesnis besilankančiųjų kiekis paglosto savimeilę (visi griešni esame, Viešpatie!), tačiau tai mažai įtakoja mano rašliavos tematiką ir stilių. Savimyla? Galbūt, tačiau bevelyju rašyti apie tai, kas man įdomu, ką suprantu ir kaip moku 😉 Bandymai įtikti auditorijai IMHO veda prie postingo baudžiavos ir neturi perspektyvos, jei nori jausti malonumą rašydamas, o būtent tam ir paleistas šis blogas.
Sukakties proga smalsumo dėlei užmečiau akį į statistiką. Žinučių skaičius artėja link 2800, komentarų – perkopė 1800. Jei atmesti kokius 1500 žinučių, kai aš sėdėjau „tyliau vandens, žemiau žolės“, tai gautųsi beveik 1,5 komentaro žinutei, kas gal ir neblogai, turint omenyje, kad didžioji dalis turinio yra mažai komentuotina (na ką čia prikomentuosi kasdieninėse National Geographic nuotraukose, kurios visada gražios ir įdomios?). Apsilankymų skaičius artėja link 100.000, kasdien apsilanko maždaug 150 unikalių lankytojų, generuojančių po 2 apsilankymus kiekvienam. Na ir 106 asmenys prenumeruojasi per FeedBurner RSS. Skaičiai kaip skaičiai, ne dėl jų šis blogas vedamas, svarbu, kad žmonėms kažkas įdomaus būtų. Susidarė pastovių skaitytojų/komentuotojų būrelis, bet sąrašo nepateiksiu – neduokdie, kurį gerietį užmiršiu, tai žmogus ant manęs piktumą užslėps. Bet kokiu atveju – DIDELIS AČIŪ visiems tiems, kas skaito ir komentuoja 🙂 Nes jų dėka blogas buvo kažkiek patobulintas ir pagerintas.