Feed on
Posts
Comments

Vasario 23ioji

Visi, „kam per 30″(c) turbūt prisimena „Vyrų dieną“, švenčiamą kaip atsvarą „Moterų dienai“ Kovo 8ąją? Kai mes, vyrai, gaudavome kokią gėlytę ar dovanėlę? Bent jau mūsų kontoroje, kur moterys sudarė absoliučią daugumą, taip būdavo 😉
Bet ne apie tai kalba šiandien. Tiesiog susimąsčiau apie žmones, kurie gyvena Lietuvoje, turi Lietuvos pilietybę, lietuviškus pasus – ir tebešvenčia sovietines šventes. Nes kai paskaitau apie visokius cirkus Visagine, kur sovietinės šventės vos ne įteisintos savivaldybės lygiu – savotiškas jausmas apima. Žmonės, taip ir likę už borto, visu greičiu artėjantys link jų pasaulio demontažo, uždarius Ignalinos AE – taip ir nesugebėjo sveiku protu suvokti, jog reikia integruotis į valstybę, kurioje gyvena. Ne asimiliuotis, bet integruotis, kad išlikti, nes gyvenimas getto nėra normalus. Tuo tarpu stebime atkaklius Vilnijos krašto lenkų bandymus užsidaryti į savotiškus getto, kad tik „przeklęci Litwini“ jų ramybės nedrumstų. Galbūt, galbūt. Tik va kad tuo pasmerkiami beviltiškam vegetavimui jų pačių vaikai ir anūkai – apie tai nemąstoma. Nebent pasielgti taip, kaip 1944-46 ir 1955-59 metais pasielgė Vilniaus krašto lenkai, kurie repatrijavo į Lenkiją, kad apgyvendinti nuo Vokietijos atplėštas jos rytines žemes, prijungtas prie Lenkijos mainais už prie TSRS prijungtas Lenkijos rytines žemes. Tačiau vargu bau ar kas laukia išskėstomis rankomis naujų persikėlėlių. Juk Europa – ne sionistų sukurtas dirbtinis Izraelis, kur reikalingas nuolatinis naujų žmonių antplūdis, kad pateisinti patį Izraelio egzistavimo faktą.
Na, toli nuklydau nuo sovietinių švenčių. Bet iš tikrųjų negaliu suprasti žmonių, kuriems iki šiol vasario 23ioji – šventė. Okupacinės kariuomenės diena. Mito apie didžiąją raudongvardiečių pergalę diena, nes po „pergalės’ „nugalėtojai“ pabėgo iš Pskovo ir Narvos, juos palikdami „nugalėtiems“ vokiečiams. Šiaip apie šį mitą rašo ir rusiškoji Wikipedia, kuri nevisada objektyvi 😉
Taip kad švente pažymėti pralaimėjimą – tik sovietikams ir tedera.

15 Responses to “Vasario 23ioji”

  1. walentina parašė:

    Prisimena ir tie, kuriems maziau negu 30 🙂 Siaip ne visada blogoju tenka pamineti sia eks svente, drysciau pasakyti 🙂 Ka padarysi, gimiau tokioj aplinkoj 🙂

  2. grumlinas parašė:

    Matai, vyksta vertybių pervertinimas. Tai, kas vakar atrodė šventa, šiandien desakralizuojama ar netgi pasmerkiama. Jei ši diena būtų traktuojama tiesiog kaip „Vyrų diena“ – dzyn, tegu turisi vyrai tą dieną, jei jiems reikia progos išgerti. Bėda kita – ši diena tebėra TSRS simbolis, ir jis kur kas gajesnis, nei vargšės statulos ant Žaliojo tilto (kurios man ten žiūrisi visai normaliai, nes turi aiškų istorinį kontekstą, o bandymai jas nuversti primena pigmėjų straksėjimą apie dramblį).
    Aš asmeniškai gal ir reaguočiau neutraliau į visą šitą eks-sovietinę kebeknę, tačiau mane labiausiai erzina tai, kad karinis pralaimėjimas ir gėdingas bėgimas iš mūšio lauko (už ką Dybenko lėkė iš narkomų, iš partijos ir atsidūrė prieš tribunolą) tapo švente, simbolizuojančia didžią pergalę. Tai man simbolizuoja visą tą sovietinį melą, kai viską buvo bandoma pakišti po ideologiniu partijos padu, pateikiant ne realų pasaulio vaizdą, o tokį, koks jis „turi būti“.
    O šiaip tai tokiais atvejais aš vis prisimenu kažkieno pasakytą frazę: „Kas nesigailėjo TSRS iširimo – tas beširdis, kas svajoja apie TSRS atkūrimą – tas kvailys“. Tik čia viena sąlyga – frazė negali būti skeliama per pusę. Ji yra būtent tokia.

  3. scania parašė:

    Niekada negalvojau apie tų švenčių prasmes, na šventėm ir tiek. Gal ir be reikalo, vis tik simboliai turi savo jėgos, negalima jais švaistytis – nesunku grybų pripjauti 🙂
    Na, o dėl frazės, TSRS ar tik nereikėtų pakeisti į „seni laikai“? 😉 TSRS kontekste buvo 🙂
    Bet kažkoks atskaitos taškas galėtų būti, vis tik pora metų „čebatuose“ liko biografijoj, ir su kolegomis dažnai prisimename anuos laikus. Ypač linksmuosius atvejus.
    Netgi daug metų grasinausi lapkričio 19 surengti balių su kitais artileristais ir raketčikais, bet taip ir nepadariau 🙂

  4. Vidas parašė:

    Puikiai dar pamenu, kaip mano tevukui mama iteikdavo koki odekolono Shipr ir gvazdiku. Grazus jausmai, pamenu…

  5. grumlinas parašė:

    Matai, šventės kažką simbolizuoja. Aišku, jei tai tik proga išgerti – kitas reikalas 😉 Tačiau buvo laikas, kai Vasario 16oji buvo uždrausta šventė, ir ji mums simbolizavo Nepriklausomą Lietuvą, tad jos šventimas/paminėjimas buvo ryškus politinis aktas. Vasario 23ioji vėlgi kažką simbolizuoja, tik šiuo atveju tai nėra uždrausta šventė. Bet jos, kaip Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno dienos, šventimas yra politinis aktas. Nori tu to ar nenori. Suprantu žmones, kuriems tai kažką reiškia – buvę sovietiniai karininkai ir pan., tačiau visiškai nesuprantu ir nenoriu suprasti žmonių, kurie nebuvo tiesiogiai susieti su sovietine kariuomene (netarnavo joje), tačiau tą „šventę“ švenčia. Iš esmės jie pasivogė jiems nepriklausančią šventę, kurios esmė yra būtent pagerbti kariškius, tad jie yra elementarūs vagys. Va teip va.

  6. grumlinas parašė:

    @Vidas – vyrų diena, pats esu nekart gavęs visokių šlipsų ir odekolonų 😉 Šiaip būtų gerai, jei Lietuvoje tokia atsirastų, nes Lapkričio 23ioji ŠIUO ASPEKTU nesugebėjo pakeisti Vasario 23iosios

  7. walentina parašė:

    Matot, protas suvokia ir vercia sutikti su viskuo, nes studijauvau Istorija ir susipazinau su ziauria treisybe. Taciau man „anie“ laikai buvo vaikyste – nerupestinga ir zavi, kaip ir kiekvienam is musu (be to gimiau jau atsilimo laikotarpyje, tad visos „dvasios“ pajusti nespejau). Tad negaliu sutikti, kad tai „besirdiskumo“ pozymis, nes butent sirdis vercia geruoju prisiminti vaikyste, kurios konteksto dar nesuvokiau. Tokia mano lemtis – gimiau rusu inteligentu seimoje, Vilniaus kraste, kur iki siol gyvos sovietmiecio, rusizmo, lenkizmo apraiskos. As tevu nesirinkau, bet, gal kalti, gyvenome mes gerai… Sovietu grizimo nepropoguoju ir nesizaviu tuo laikotarpiu bendraja prasme, taciau piktuoju is savo puses pamineti negaliu. Cia asmenine nuotaika 🙂

  8. grumlinas parašė:

    @walentina – vaikystėje/paauglystėje aš irgi nesukau galvos dėl paslėptos švenčių prasmės ir tiesiog gyvenau. Mokykloje berniukus mergaitės sveikindavo per vasario 23, ir berniukai mergaites per kovo 8 (vyrų-moterų žaidimas) – toks buvo gyvenimas, kai visas pasaulis buvo tavo, visas gyvenimas – prieš akis. Ir tų laikų mes ilgėsimės, bet gal greičiau ne todėl, kad tuomet buvo TSRS, o todėl, kad vaikystėje dangus buvo mėlynesnis ir žolė žalesnė, ir seneliai buvo gyvi, ir grybų daugiau augo 😉
    O dėl tėvų – tėvų nesirenkama ir neišsižadama. Nes, kokie jie bebūtų – be jų tavęs tiesiog nebūtų. Galimi variantai užpykti – paliko vaikystėje etc.itd., bet tai atskiri atvejai.
    O mano minėta frazė būtent ir reiškia, kad daugumai mūsų sovietinis laikotarpis nekelia priešiškumo (tiesiog tuomet buvo toks gyvenimas), tačiau tuo pačiu ir nekelia noro į jį sugrįžti (nes mes pamatėme kitokį gyvenimą). Galų gale, į tą pačią upę dukart neįbrisi, nors tai ta pati upė 😉

  9. walentina parašė:

    Taip. Visiskai pritariu. Tevu neatsizadu, nepykstu ant ju, taciau pazystami kartais papriekaistauja, kad mums „okupantams“ gyvenosi neblogai 🙁 Bet as juk del to nekalta… Bet sugrizti i tuos laikus tikrai nekila noro 🙂 Kaip, beje, ir vaziuoti i tam tikras salis, palaikancias anu laiku dvasia 🙂 Nors gimines jose tenka aplankyti beveik kasmet ir dar karta isitikinti, jog mano vieta cia 🙂 Anksciau sakydavo: „Miesto oras suteikia laisve“ (su mintim, kad pabeges valstietis, kuri laika pragyvenes mieste tapdavo laisvas). Tai galima pritaikyti „Europos oras suteikia laisve“ 🙂

  10. grumlinas parašė:

    Mjooo… „Europa išlaisvina… ir suvienodina“ 😉

  11. scania parašė:

    Apie prasmę pirmą kartą pagalvojau armijoj, jau pabaigoje. Kai kolegos jau puošė uniformas grįžimui namo, visas debesis technoligijų: ir „paradkės“ virimas arbatoje, ir antpečiai ir dar balažin kas. Tada su vienu kalbėjau, sakau – minėjai, kad nekenti armijos, bet puošiesi, tarsi tau jinai patiktų?
    Grįžau be papuošimų, net odinį diržą palikau kažkokiam „čerepui“. Įėjęs pro namų duris – nuplėšiau antpečius ir išmečiau formą 🙂
    Vasario 23 ne šventė nuo pirmos tokios datos, sutiktos armijoj 🙂
    Bet jau grįžę švęsdavom, tiesiog kaip dar viena proga gėrimui.
    O apie simbolinę pusę išgirdau tik dabar, iš šio rašinio 😀

  12. grumlinas parašė:

    „O apie simbolinę pusę išgirdau tik dabar, iš šio rašinio“ – na va, dorą žmogų subalamūtyjau 🙁

  13. scania parašė:

    Che, po to, kai doras žmogus susibalamūtyja – jis jau nebe doras? 😉

  14. grumlinas parašė:

    Ne, jis yra subalamūtytas doras žmogus, kuriam smegenai užteršti visokiais minčiais 😉

  15. […] rašiau savo nuomonę apie šią dieną, kaip apie sovietinių laikų reliktą. Tačiau dar būtų galima suprasti didžiavimąsi šia […]