Feed on
Posts
Comments

Nežinau, gal kiti žmonės karantino metu ieško, kuo užsiimti, tačiau man tas kaip ir negresia. Taip tik atrodo, kad atidirbus nuotoliniu būdu darbo valandas ir neišvažiuojant niekur savaitgalais, bus aibė laisvo laiko ir reiks pasukti galvą, ką gi veikti. Šiaip tai susiruošiau bent 10 knygų skaitymui, jei ką, bet visos kol kas saugiai guli. Ir Palėpė ne kasdien atnaujinama. Priežastis – vėl užsikabliavau ant savo didžiosios Lietuvos dvarų duomenų bazės tikslinimo. Labai fainai susirinko sovietiniai M1:25000 1949-1950 metų topožemėlapiai visai Lietuvos teritorijai, tai brūžinu per juos. Tuo pačiu tyrinėju pokarinę Lietuvą.

LTdvarai
5905 dvarai, palivarkai, pilys, rūmai

Išlenda įdomių dalykų, kadangi pokyčiai kai kur tikrai milžiniški. Kažkiek nustebino, kad pokariu miškingumas atrodo mažesnis. Iš kitos pusės – labai daug užpelkėjimų. Sovietmečiu gavosi įdomiai: melioracija išnaikino užpelkėjimus, pavertė juos dirbama žeme, o va nemaža dalis buvusių (matomai, prastos kokybės) dirbamų žemių buvo užsodintos miškais. Tarp kitko, tas labai pastebima Varėnos rajone, kur dabartiniai miškų masyvai nemaža dalimi suformuoti dirbtinai.

Na, o man toks vienas atradimas buvo, kad apart visokių Baltųjų-Senųjų-Trakų Vokių, egzistavo ir Kauno Vokė, dabar tapusi Grigiškių (tuo metu tiesiog Gžegoževo) dalimi. O ir pačios Grigiškės buvo toks neypač kaimelis, mažesnis už Kauno Vokę, nes dabartinis popieriaus kombinatas tuomet tebuvo fabrikėlis ant Neries kranto. Tačiau plečiantis popieriaus fabrikui, Grigiškės augo ir išaugo.

Ir šiaip įdomu pamatyti senuosius gyvenviečių pavadinimus, kurių nebeliko. Vienas netgi prajuokino: Мисенорка -> Mysia Norka -> Pelės Urvelis 🙂 Atrodo, kad turėjo žmonės humoro jausmą, o iš tikrųjų kaimelis vadinosi Misjonarka – Misionierė.

Grigiskes1894
1894 metai
Grigiskes1930
1927 metai
Grigiskes1949
1949 metai
Grigiskes2016
2016 metai

17 Responses to “Iš karantino kronikų”

  1. Taškąs parašė:

    Pagirtina. Pagirtina tai, kad užbaigti darbus žmogus nori.
    Visi nori, bet ne visi sugeba.
    Palėpės motto -…“ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali“
    Taigi.
    Pasižiūriu tuos Grumlino dvarus. Kad ir tą – Ilguvos. Fotkėse išsižiūrėjau verandą.
    AčiūDie- ne plastikai ten. Vidutinis gero meistro darbas. Gero meistro staliaus darbas. Prie Vilniaus ir Šalčinikų mačiau geresnių.
    Jei tai būtų prieš 15 metų – pasinaudočiau. Šitiek prisidulkinau, kol pasidariau!
    Karikatūrą, jei atvirai.
    Jeigu Gaspadorius leis- užduosiu jam 5 klausimus. Ne mano, o tokio prof.Tereščenkos.
    Berods. Dar juos turiu susirasti savo chaose.
    Vis tik kvailas mano principas, (kai dar nebuvau emerytu) apie tvarką ant stalo ir ne tik ant jo- „CHAOSE NIEKO NEGALIMA SURASTI, BET NIEKO NEGALIMA IR PAMESTI“

    • grumlinas parašė:

      Užduok tuos klausimus. Jei bus į temą – atsakysiu 🙂

      • Taškąs parašė:

        Vargu ar atsakysi papaunkčiui. Ir ne vien todėl kad apie hobį  🙂

        1. Kodėl TAI  daroma?
        2. Kodėl daroma būtent ČIA?
        3. Kodėl tas daroma DABAR?
        4. Kodėl tai daro būtent TAS?
        5. Kodėl tai daroma būtent TAIP?

        Su tuo Tereščenka teko susidurti brežneviniais laikais. Toks fainas dziacka languotu švarku, languotais marškiniais ir su … peteliške.
        Skaitė paskaitą apie DMO (sic!), nekasdieninę – profesorius, reemigravivęs i TSRS.

        Tais jo 5 klausimais vadovavausi ir sovietmečiu ir mūsų laikais. Viršininkėliu ir vadovu būdamas.
        Gamykloje, gamyklėlėje ir šariškino kontoroje, nūnai koncernu vadinamoje.

        • grumlinas parašė:

          Čias pats apie ką? Apie koronavirusą. Nu tai sveikas gyvas, „Tai reptiloidų darbas!“ sektos nary!
          1. TAI nedaroma, tai tiesiog YRA.
          2. Tai nedaroma nei ČIA, nei TEN – tai vyksta VISUR.
          3. Tai vyksta DABAR, nes tai dar nevyko vakar, tačiau vyks rytoj – mes įžengėme į koronaviruso epochą.
          4. Kas TAS? Koronavirusas? Motina Gamta turi daug siurprizų mums, ir tai ne pats baisiausias.
          5. Vyksta TAIP, nes tokia viruso prigimtis.
          Šiaip rekomenduoju pasižiūrėti į ugnikalnio išsiveržimą ir atsakyti į tuos 5 klausimus. Jų absurdiškumas, taikant gamtos reiškiniams, iškart aiškus. Šie klausimai skirti politinių/socialinių reiškinių analizei, tad suformuluok klausimą apie REIŠKINĮ.

          • Taškąs parašė:

            Nu, doudi, bral! 🙁

            Elementaru gi taip- klausimai apie dvarus. Ne prie ko čia jokie virusai su visais ugnikalniais.

            Apie DARBĄ su dvarais itititititarai 🙂

            • grumlinas parašė:

              🙂 🙂 🙂 Geraz, iškart pagalvojau apie tai, kas sklinda iš kiekvieno įjungto proso. OK, papunkčiui apie dvarų duombazę:
              1. Tai daroma todėl, kad to dar nebuvo, o man to REIKIA. O kai man reikia, tačiau nėra – jei galiu, aš pasidarau. Juolab, kad mano darbas yra kartografija, čia aš šioks toks profas. Dar vienas dalykas – man tai ĮDOMU. Nebūtų taip – dzyn aš 9 metus (OK, su pertraukomis kitiems hobiams) tuo užsiimčiau.
              2. O kur dar tai gali būti daroma? Valstybinės institucijos nesiruošia to padaryti. Nuo žodžio „niekados“. Tiesiog darbų apimtis milžiniška, o vertų išsaugoti objektų kasmet vis mažėja. Tas puikiai matosi mano 5905 dvarų duombazėje: populiariausias dvarų/palivarkų būklės statusas: „(dv.vt.)/(pv.vt.)“.
              3. Tas buvo pradėta ne dabar, ne pernai, o 2011 metų gegužę. Tiesiog tada, kai suvokiau, kad be Lietuvos dvarų žemėlapio man neapsieiti, planuojant jų lankymus.
              4. Kodėl tai darau aš? Perfrazuojant JFK: „Neklausk, ką tau duos Lietuva, o padaryk tai Lietuvai“.
              5. Taip daroma (GoogleMaps sprendimas) siekiant užtikrinti maksimaliai paprastą informacijos sklaidą: nereikia spec-žinių, spec-programų ir pan.: Internetas -> naršyklė -> GoogleMaps. Tipo „nemušk gulinčio“. Yra rimtų problemų sukeliant duomenis, juos tvarkant/ atnaujinant/ koreguojant, tačiau naudoti profesionalias platformas biškį per sudėtinga (testavau kelis variantus, atšokau). Tai nėra tobulas sprendimas, tačiau priimtinas. Aišku, kadangi tai daroma ne laukuose, tiesiogiai apžiūrint vietovę, o tik naudojant kartografinę medžiagą – visko gali būti, tačiau per kryžminę patikrą išgaudžiau didžiąją dalį klaidų ir papildžiau informaciją. Galiu teigti apie 95% patikimumą.
              Kad būtų aiškiau, kokius žemėlapius reikia peržiūrėti:
              bazinė bazė – cariniai 1:84000 (Lietuva), kaizeriniai 1:25000 (Memeland)
              kontrolinė patikra – naujieji lietuviški 1:50000
              detali patikra – sovietiniai 1:25000
              korektūra 1 – tarpukario lietuviški 1:25000 ir 1:10000 (ten, kur yra)
              korektūra 2 – tarpukario latviški 1:75000 ir tarpukario lenkiški 1:10000 (ten, kur yra)
              papildoma medžiaga – cariniai 1:42000, kaizeriniai 1:25000
              Na ir dar kažkiek knygų plius internetai. Cielos bačkos internetų 🙂

              • Taškąs parašė:

                Komplimentai už visus, o ypatingai už p.4

                Tai Tamsta – aiškus idealistas. Juk nesieki ir nesitiki iš to viso darbo jokios naudos sau. Ta, prasme – materialinio ar bent moralinio atlygio.

                Būtų mano valia – ordiną LR duočiau rimtą.
                Rimtai.
                Bet esi negi vienas toks mohikanas? Negi viskas tik Tavo kompe/blog’e?

                • grumlinas parašė:

                  Taip, aš idealistas 😉
                  Taip, toks projektas vienintelis ant Lietuvos, kiek žinau. Kažkas daro lankytinų vietų žemėlapius, kažką tokio seniūnijų ribose ar pan., bet tokios apimties darbo niekas nesiryžo. Kai kada numetu jį į šoną mėnesiui-kitam-pusmečiui, nes tai tikrai nėra lengva, tačiau pamažu reikalas juda į priekį. kada didysis projektas bus viešas – nzn., nes didžiulė problema – dvarų įvardinimas lietuviškai – kai kada tiesiog nėra medžiagos.
                  Gedimino ordino medalį už indėlį į Lietuvos kartografiją Prezidentas Adamkus man įteikė 😉

                  • Taškąs parašė:

                    Puiku!
                    Sėkmės ir įvertinimo- kuo platesnio 🙂

                    • grumlinas parašė:

                      Tarp kitko – netikėtas dvarų žemėlapio panaudojimas – dvaras=parkas -> senas parkas=seni medžiai -> reti vabalai. Kažkokie vabalų tyrinėjimo entuziastai pagal mano žemėlapius ieško išlikusių dvarų parkų, ten važiuoja ir gana neblogai randa retų vabalų nufotkinimui.

  2. Taškąs parašė:

    Kelios dienos, vis prisimenu tą titanišką (be pjb.) triūsą.
    Negerai būtų, jei pradintų internetuose, nebent koks internetarcheologas kada nors, kokiame XXII a. atrastų.

    Dvarponiai. Tokių dabar nėra, bet yra dvarų savininkai. Negi jie pavieniai, neturi kokios nors apjungiančius juos organizacijos, bent būrelio? Matyt, ne. Skrudžai sėdi kiekvienas ie nesipuikuoja.

    Bet bajorai? Ne visi gi iš tos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos – plikbajoriai?!