Vakar ir šiandien dalyvauju kasmetinėje ESRI Lietuvos naudotojų konferencijoje. Viskas fain, bet žvelgdamas į dalyvius suvokiu, kad ta karta, su kuria maždaug 1993-1998 metais pradėjome GISus (geografines informacines sistemas) Lietuvoje paseno ar netgi išnyko. „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą!“ – taip, sėjome ir prižiūrėjome, tad Lietuvos lygis šioje srityje normaliai pasaulinis, bet va žmonių, kuriuos kažkada pažinojau beveik visus asmeniškai, kasmet vis mažiau ir mažiau – kas darbą pakeitė, kas pensijon išėjo, kas Anapilin… Gaila, bet taip jau yrA ir nieko čia nepripakeisi. Tai ne skundas, tai tiesiog suvokimas, kad laikas tikrai visagalis, ir viskas praeina.