Radau kažkur kažkada internetuose:
Budizmas – mintis.
Pagonybė – jausmas.
Islamas – valia.
Protestantizmas – darbas.
Judaizmas – pareiga.
Katalikybė – paprotys.
Ateizmas – išskaičiavimas.
Stačiatikybė – likimas.

Categories: mintys

2 Comments

Kleki Petra · 2017/08/04 at 11:08

Kadangi“ Minčių“skyrelis – galima pamyslit.
Terminas Pagonybė sakoma kilęs dėl žeminančio požiūrio iš “teisingų“ konfesijų , pagans iš angliakalbių kraštų teologų, paganyj – iš rosijaniškų ir slaviškų. Patys save tikintieji tuo keliu vadinasi pas mus Romuviečiai, japonus – Sintoistai, indėnus – Wakan Tankan [ Vakantanka – Didžioji dvasia [ dar Manitou]]. Jie apibendrintai yra Gamtos [žemiškos ir kosminės] pirminio prado išpažinėjai. Kaip ir krikščionybėje [ pas katalikus, protestantus , stačiatikius [ anksčiau vyravusius sentikius] – apskritai Bizantiškąją Bažnyčią , taip ir pas Motinos Žemės tikinčiuosius yra pripažįstami gerieji Aukščiausiojo [ mokslininkai filosofiškai dažniau vartoja terminą Apvaizda , Pasaulio Protas ir pan.] pradai angelai ir blogieji – demonai [ velniai]. Šiaurės Amerikos indėnų daugiakalbėse gentyse pasikartoja pavadinimas [chinklas Vakonda – gerosios dvasios ir chalvuk Vakonda – blogosios]. Lietuvių religyjotyroje tos dvasios turi daug pavadinimų – Perkūnas, Žemyna, Agnė, Laima, Milda, Aitvaras ir t.t.
Politeistiniuose tikėjimuose [ pvz. Graikų – Dievai ir pusdieviai [suprantama panašiai kaip dvasios] yra Olimpe ir vadinasi pvz. Dzeusu, Prometėju ir kt.
Monoteistiniuose tikėjimuose pradedant judėjams , kur Viešpaties vardas neminimas [ teologai įvardija Jehve], pas krikščionis Šventa Trejybė , pas musulmonus Alachas – yra vienetiniai Dievų įsikūnijimai su gausa jau minėtų dvasinių “pagalbininkų“ [angelų ir šėtonų pagal hierarchijas aibė]. Popiežius Pranciškus pripažino šėtono egzistavimą, ajatolos, mulos ir imamai – šaitano.
Viskas kaip ir susiveda į filosofinius priešybių vienybės ir antagonizmo dėsnius. Trumpai – gėrį ir blogį. Žmonės su savo sielomis yra pasirinkimo kelyje tarp jų.
Poste tikėjimų įvardinti pagrindai [ mintis, jausmas, valia ir kt.] kaip ir nurodo kelius į tą ar kitą religiją. Na gal ateizmą negalima laikyti religija [tai būtų sakykim išimtis iš taisyklės, nes jis neigia dvasinį pradą [Kantiškąjį ir Hegeliškąjį Idealizmą], save ateizmo teoretikai įsivaizduoja mokslo tyrėjais, bet tarkim “gerųjų“ religijų aspektu panašiu galima manyti Satanizmą, kur tikintieji blogio pergale, garbina blogio įvaizdžius.
Kaip ir visose ideologijose [nors sakoma religijos nėra ideologijos] – atsiranda naujovių . Dabar yra užuomazgos pavyzdžiui mokslinio tikėjimo [nes neįrodyta] į Ateivių iš Visatos su aukštesniu išsivystymu dominavimą ir mūsų – žmonių “reguliavimą“. Aktyviai ieškoma to “stebuklo“.
Faktiškai iš ką mes turime pažinime [ begalybės sąvoka, laiko su nesuvokiama dar pradžia ir laukiama pabaiga , nors suprasti kas buvo iki to ir būtų po to nesuvokiama],suvedama į pirminio sprogimo teoriją ir plėtimąsį su laukiamu lėtėjimu ir sustojimu… .
Taip , kad mokslas ir kultūros istorija dar turi didelę galimybę pažinimo plėtrai. O kas nežinoma , bandoma pagrįsti tikėjimu.
Tai teko susipažinti studijuojant Teorijų ir politinių doktrinų istorijoje ir Religijų teisėje.

    grumlinas · 2017/08/04 at 18:52

    Viskas ok, bet šiuolaikiam žmogui – perdaug ilga ir perdaug sudėtinga 😉
    „pagonybė“ – labai apibendrinantis žodis, nes pagoniškųjų/multiteistinių religijų kur kas daugiau, nei monoteistinių.

Comments are closed.

Related Posts

mintys

Apie žmonių tipus

Žvelgiant į internetus: Vieni žmonės ritina pasaulį, kiti gi bėga greta ir kudakuoja: „Kur ritasi šis pasaulis?!“

mintys

Apie žmones

Kažkur iš internetų: Žmonės – kaip tie augalai: mažai vandens – džiūsta; perdaug vandens – pūna.

mintys

Apie laiką

Iš trinamų juodraščių: Ech, kaip dažnai mes nevertiname to, kas yra dabar, kol laikas neišmoko vertinti to, kas buvo.