Savaitgalį su mano geresniąja puse prasinešėme Žemaitijon. Važiavome Panemune, bo norėjome pasižiūrėti į žieminį Nemuną. Nenusivylėme.
Pilnas fotkių rinkinys – Flickr’yje
Už Vilkijos pabandžiau pavažiuoti į šoną žvyrkeliu, tai į apledijusį kalną įvažiavome, o va atgal nesiryžome, tad teko sukti nedidelę kilpą aplinkui geresnių kelių beieškant. Užtai Saulėtekiuose pamatėme fainą buvusią transformatorinę pastotę, kai architektūra dar egzistavo kaip menas.
Nemunas, kiek tik matėsi nuo plento, buvo pilnai užkimštas ledais, išsiliejęs į pievas ir ten vėlgi užšalęs. Įspūdingas vaizdas, niekad nematėme jo tokio.
Kadangi labai neskubėjome, tai prasukome pro Smalininkus (po kokių 15 metų pertraukos). Fainas miestelis, vasarą reiks užvažiuoti į Technikos muziejų.
Be abejo, iš Šilutės pasukome į Rusnę. Pakelės laukai ir pievos aplediję, vaizdas siur-realistškas.
Kelias Šilutė-Rusnė neužsemtas, tačiau dauguma šoninių keliukų užpilti ir užlediję.
Kelias buvo užsemtas prieš kelias savaites, bet dabar išvalytas nuo ledo lyčių.
Aišku, įspūdingai atrodo užšalę miškai.
Į šoninius keliukus netraukė, bo nuotykių ten turbūt būtume pasigavę 😉
.
Na, o kad būtų koks nors kultūrinis akcentas, aplankėme Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekoje vykstančią parodą „Senieji Prūsijos žemėlapiai“. Paroda gana nemaža, yra įdomių žemėlapių, o viename iš jų netgi radau kaimą, kuriame apsistojame, kai keliaujame Žemaitijon 😉
Dar žiema Žemaitijoj ir pas Šišioniškius.
Jooo, miškai ir laukai pilni sniego