Pilna Flckr galerija, toliau trumpi komentarai.
Iš Ventspilio buvo suplanuota apsukti ratą, aplankant tiek lyvių gyvenamąsias vietoves (t.y. keletą pajūrio kaimų), tiek kelias kitas įdomesnes vietas. Užtrukome visą dieną, fotkių prišaudėme tiek, kad susidarė keli fotoreortažai 😉
Kaip jau rašiau, Ventspilis gražiai tvarkosi, jame nemažai treniruoklių ir vaikų aikštelių. Mano geresniąją pusę sužavėjo viena iš jų.
Planavome važiuoti lygiagrečiai pajūriui plentu P124 iki Kolkasrags, aplankant pakelės kaimus, paskui grįžti namo pro Dundagą.
Kelias P124 iš pradžių tik pakenčiamas, paskui pilnai renovuotas ir tikrai geras. Į kaimelius veda žvyrkeliai, bet geros kokybės. Diena iš ryto buvo debesuota ir vėjuota, vietomis palijo, bet šiaip kelionė buvo liuks.
Pirmas sustojimas buvo Oviši, kur stovi seniausias Latvijoje veikiantis švyturys.
Sekantis sustojimas – Irbene, kur apiūrėjome radioteleskopą, bet apie tai bus atskiras fotoreportažas, tad toliau – Miķeļtornis, kur pagrindinė įžymbė – vėlgi švyturys, o t.p. raudonų plytų liuteronų bažnyčia.
Dar vienas sustojimas – Sīkrags, kur nuėjome iki pajūrio – kitur nebuvo gero priėjimo/privažiavimo. Vėjuota, lietinga diena, tad pajūris tuščias, tik kažkoks latvis, Volvu atvažiavęs ant kranto, meškerioja. Įdomu tai, kad Dundagos rajone esančiuose kaimuose įrengti informaciniai skydai, kur nurodytos visos tame kaime esančios sodybos.
Tiesa, šitas teritorijas apima Slyterės nacionalinis parkas, tad reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Vienas įdomesnių aplankytų kaimų buvo Mazirbe. Mazirbe kelio P124 padalinta į dvi dalis. Dalyje arčiau jūros yra Lyvių tautos namas – toks muziejaus ir kultūrnamio mišinys, vidun neužėjome dėl ceitnoto. Pakelkiui stabtelėjome ir nufotkinome likusius buvusios tarpukario jūreivystės mokyklos, o sovietmečiu – pasieniečių užkardos pastatus.
Mzirbes dalyje toliau nuo jūros yra didžiulės kapinės ir raudonų plytų liuteronų bažnyčia. Kapinės ir bažnyčia aptvertos fantastiška iš apsamanojusių riedulių sukrauta, bet nesucementuota tvora. Mano gersnioji pusė fotkino ją su malonumu 🙂
Paskutinis šiandien aprašytas (bet ne paskutinis aplankytas) kaimas buvo Košrags – vienas gražiasuių ir tvarkingiausių, kur prie kiekvienos sodybos įrengta lentelė su sodybos pavadinimu ir trumpa istorija latvių ir lyvių kalbomis. Beveik visos sodybos renovuotos į poilsines/savaitgalines.
Lai dzivu … Lietuva 🙂
Bus ir Lietuvos. Kada nors 😉