Atkasiau porą kadrų iš mobyklės. Fotkinta ex-RytPrūsiuose, besiblaškant palei Rusijos sieną. Kraštai tokie įdomūs, verta pasivažinėti vietiniais siaurais keliukais, toliau nuo pagrindinių.
Kaizerio laikų kelias, grįstas kačių kaktomis. Jei ne Citro-pakaba, reiktų trintuką įsikąsti, kad dantys nesubyrėtų.
Fiurerio laikų kelias, grįstas šešiakampėmis betono ploštėmis. Irgi krato, bet ne taip.
Manau fiurerio betonas išlaikys ir XXI amžių, o su didžiojo tautų vado betonu tai nekaip 🙁
Lenkai kai kur vietom ant Aloyzičiaus betono bandė sfaltą kloti, tai atšokinėjęs lopais, gavosi duobės užasnxbl 🙁
Tų kačių kaktų kelio yra kažkiek išlikę ir Vilniaus/Kauno kelyje. Dėl betoninių plytelių – belieka tik stebėtis – juk tais laikais nebuvo vibropresavimo įrangos.
Fokiška kokipė 😉