Taigi, sugrįžtant prie mūsų parėjusio baltiškojo savaitgalio. Po apsilankymo Grabijoluose ir fotosesijos, sekantis etapas buvo Paaliosės kapinynas. Sugrįžome tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavome, rodyklė į jį yra (bet matoma tik nuo atvažiavimo pusės), miške kelias išsišakoja į dvi apyvienodes šakas, reikia sukti kairiau. Vieta pažymėta informaciniu stendu kelio dešinėje ir iškart matosi pilkapiai – tokie medžiais apžėlę kauburiai miške. Mašinai parkuotis nelabai kur, tenka stoti ant kelio. Pasivaikšiojome, apfotkinome. Nuotaika tokia savotiška, nes suvoki, kad tai kapinės. Kokio tūkstančio metų senumo, bet kapinės.
Kaip patekti prie Vilkų duobės ir Grabijolų I pilkapyno, jau rašiau, sankryžoje prie Neries yra rodyklė – pasuki keliuku į kalnelį, pavažiuoji kokius 400m miško keliuku ir kairėje yra Vilkų duobės informacinis stendas. Mašinai parkuotis nelabai kur, teks stovėti ant kelio. Pati Vilkų duobė – tiesiog medžiais apžėlusi įdauba ir tiek.
Pavažiavus dar 300m į priekį, kairėje yra Grabijolų I pilkapyno informacinis stendas ir nedidelė aikštelė. Pilkapiai irgi kelio kairėje, vėlgi medžiais apžėlę kauburiai, kai kurie – gana didoki.
Apart pažymėtų informaciniu stendu Grabijolų pilkapių yra dar nemažas plotas nepažymėtų. Norint juos surasti, grįžtame atgal nuo pilkapių pro Vilkų duobę, pakylame nuo Neries keliuku atgal link Miežionių ir atidžiai žiūrime kairėn. Ten bus atsišakojantis keliukas, apžėlęs medžiais, kurių šakos braukia per automobilio stogą. Bet tai kažkokie tipo lazdynai, nieko baisaus, jei awto ne lyzinginis 😉 Pravažiavus tą savotišką medžių arką, prasideda gana normalus miško kelioukas, juo važiuojame pirmyn, ir abiejuose šonuose pasimato daugybė neaukštų kauburių. Savijauta vėlgi savotiška, gerai, kad dviese, o ir kauburiai neaukšti, atai prisimintum hobitus, pakliuvusius pas Pilkapių Vaiduoklius 😉
Nzn, kur galutinai veda tas keliukas, nes po kokių 300-400m apsisukau ir grįžome, nutarę, kad šiandienai pilkapių užteks. Laukė Dūkštų ąžuolynas, bet apie jį vėliau.
…ale ir nešioja(vedžioja) nelabieji po visokias vilkduobes, kada Viljampolėje jų pilnos gatvės…