…per porą valandų. Yep, mūsų familija tai padarė šį savaitgalį. Ir spėjo grįžti į Kauną 😉
Prasukome ratuką per garsiuosius Kauno apylinkėse esančius europinius kaimus.
Iš pradžių, kadangi buvome kiek praalkę, nutarėme pavalgyti kokių nors prancūziškų patiekalų kelyje Jonava-Kaunas esančioje užeigoje „Paryžiaus“. Užeiga nebloga, servisas malonus.
Prancūziškas akcentas buvo tikrai skani trinta svogūnų sriuba. Sutrinta visiškai, svogūnų tik skonis ir kvapas telikę, nors mano geresniosios pusės nuomone šita sriuba nedaug tepanaši į tikrą paryžietišką svogūnų sriubą. Visas pliusas – pasigirti, kad „buvau Paryžiuje, valgiau svogūnų sriubą!“. Iš neprancūziškų patiekalų aš paėmiau daržovių apkepą su vištiena (užskaitau), o mano geresnioji pusė – bulvinius blynus su grietine (irgi užskaitė). Publikos nemažai, beje.
Pavalgius buvo galima iškylauti toliau, tad pasukome į Šveicariją. Sustojau fotkinti užrašo ir už nugaros išgirdau tokį griežtą burzgimą.
Kol susiorientavau – teliko tik nufotkinti dviejų Hamerių užpakalius. Manevrai, žynoce, NATO okupuoja Šveicariją.
Pasivažinėjome mažumą po pačią gyvenvietę. Matosi, kad seniūnas rimtas, gyvenvietė aptvarkyta, daug naujų namų, gatvės asfaltuotos ir neduobėtos, ne viename kieme stulpai su Lietuvos vėliavomis. Patriotai tie Lietuvos šveicarai, matoce.
Iš Šveicarijos pasukome į Paryžių. Visas jo grožis – medinis užrašas prie įvažiavimo keliuko, kuriame prasilenkti be šansų, bo eina mišku iškasoje. Keliuko gale pakrypęs užrašas „Privačios valdos, įvažiuoti draudžiama“, bet aš apsimečiau, kad nemoku apsisukti ir biškį pravažiavome gruntkeliniais Champs Elysees. Kažkokios statybos bei rekonstrukcijos, aiškiai bus nedidukas privatus kvartalas.
Apsisukę Paryžiaus gale, vėl grįžome į kelią Jonava-Kaunas, kuriuo važiavome iki sankryžos link Bartonių. Pasuki dešinėn, asfaltuotu keliu pavažiuoji kokius 4 km, kol dešinėje pamatai rausiamą naują karjerą (nesupainioti su kairėje esančiai karjerais!), o tuoj už karjero dešinėje yra žvyrkelis į kalnelį. Yep, jokių rodyklių, kelias į Londoną užmaskuotas, kad emigrantai nerastų ir Lietuvoje pasiliktų. Tuo žvyrkeliu varai tiesiai miškais (pasiruoškite trintukus sukąsti tarp dantų, jei baisiai kratytų, bo kelias toks biškį nekoks) kokius 3 km, kol truputį už sankryžos kairėje pamatai užrašą „Londonas“.
Tada, pasukęs sankryžoje kairėn, gali pamatyti SB „Mūsų Londonas“. Šiaip tai jau irgi gyvenamųjų namų kvartalas, toks Londono Naujamiestis, tiesiog giliai miškuose pasislėpęs. Kaip jie ten žiemą patenka – nzn, gal Ryanairas kur nors tupia.
Pavažavus tiesiai keliu pro tą medinį ženklą, pamatėme porą sodybų – viena dar gyva, kita jau kaput. Galvojome, kad tai senasis Londonas, paskui paaiškėjo – tokie Dirvaliai. Ale vistiek stilingi.
Turėjome planų važiuoti, tyrinėdami Londono apylinkes, prabangiu gruntkeliu toliau, bet kelią mums užstojo juodmargė kliūtis.
Kol mąstėme, ar nereikėtų šitą kandidatą į rostbifus nuvyti nuo kelio, vargšas gyvulys, užknistas karščio ir musių, pasileido link mūsų linksma risčia.
Supratome, kad šįkart nepravažiuosime, tai padarėme dar kadrą ir pasukome atgal.
Profilatikos dėlei pavažiavome iki tų Bartonių. Nu ką, dulkėtas nuo karjerų kaimas, bandantis tvarkytis. Šalikelėje aibė mašinų, aiškiai miestiečiai atvažiavę maudytis Neryje, kuri teka visiškai šalia.
Puiki kelionė, toks ralis neskubant. Apart komplimentų – gal Gaspadoriui, kaip darbščiam dvarinėtojui, žinoma tų nekasdieninių vietovardžių kilmė? Esu girdėjęs, kad taip ironiškai savo valdas pavadino kažkoks linksmų plaučių plikbajoris. Beje, vyresni tų vietovių gyventojai sakydavo „Londyn“.
Londyn, bo apie Ivanovką, tfu, Jonavą, apart sentikių, iki 1PK laikų/tarpukariu gyveno ir daug tuteišių, šnekančių beveik lenkų kalba.
Šiaip tai: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/neatrasti-lietuvos-kampeliai-rojus-sveicarija-venecija.d?id=61624743
Siūlau nusifotkint: Rumšai Juknaičių sen., Šilutės r. sav.
Žinau. Neprisiruošiu 😀