Feed on
Posts
Comments

Įdomus artefaktas

Besilankant Karo muziejuje, akis užkliuvo už įdomaus artefakto: daugiabriaunis metalinis tuščiaviduris Lietuvos-Vokietijos sienos stulpas.



Viršutinė dalis su numeriu

Bendras vaizdas iš virtualaus turo po muziejų


Nuotraukoje nesimato apačioje esančių 2PK laikais mūšių tarp nacių ir sovietų metu padarytų skylių , kurios ir parodo tuščiavidurį metalinį vamzdį, bet esmė kita – spalvos. Kas 2 briaunos nudažytos LT spalvomis: geltona-žalia-raudona – ir kas 2 DE spalvomis: juoda-raudona-geltona.
Mįslius 1: valstybinės sienos tarp LT ir DE tuo metu kaip ir nebuvo, bent jau lietuviška Trispalvė nebuvo valstybės vėliava, bo Nepriklausoma LT nebeegzistavo nuo 1940. Stulpas vietoje lietuviškų spalvų turėjo būti nudažytas raudonai-žaliai – TSRS spalvomis.
Mįslius 2: valstybinė DE vėliava nuo 1933 tuomet buvo juoda-balta-raudona, nuo 1935 pakeista tų pačių spalvų svastikine vėliava. Juoda-raudona-geltona buvo Veimaro respublikos spalvos iki Aloyzičiaus atėjimo valdžion, bet negi valstybinės sienos stulpai tiek metų (1933-1944) nebuvo perdažyti?
Taigi, kur tas pamirštas stulpas galėjo stovėti? Kur nors šabakštynuose palei Nemuną – pastatytas, kai Klaipėdos kraštas priklausė Lietuvai? Nes numeris rodo, kad tai tikrai ne Nerijoje, ten testovėjo pora stulpų. Ar kur nors sausumos atkarpoje nuo Nemuno į pietus link lenkų? Ir taip buvo apaugęs kokiais medžiais, kad nei Aloyzičiaus, nei Visarionyčiaus klerkai jo nepastebėjo?


Atsakymų tikrai nežinau…

24 Responses to “Įdomus artefaktas”

  1. scania parašė:

    O tai muziejuje nėra kam išsiaiškint? Pastatė ir viskas? Gal dar patys ir nudažė pagal kokį multiką?
    Gal užtai ir prašo 10 eurų už fotkinimą, kad nesimatytų jų darbo?

    • grumlinas parašė:

      Nu tu kaip visados, pilnas sąmokslo teorijų 😉 Normalus eksponatas, tiesiog prie jo nėra ilgos litanijos

  2. Taškas parašė:

    Prisipažįstu – istorijos teko mažai mokytis, bet :
    „1940 m. birželio 15 d. vakarą A. Smetona pasiekė Kybartus ir kirto Vokietijos sieną.“
    Ar maišau kažką – Kaliningrado sritis – tai Prusija tada buvo…

    Eitkūnai arba Černyševskojė (vok. Eydtkuhnen, nuo 1938 m. Eydtkau, lenk. Ejtkuny, nuo 1946 m. rus. Чернышевское)

  3. scania parašė:

    Jeigu muziejuje eksponatas tik padėtas, o informacija surinkta bile kaip – tikras požymis, kad darbuotojai visi giminės. Ar bent jau tie, kieno algos geresnės.
    Šiaip jau įprasta, kad muziejai neieško atsidavusių istorijai darbuotojų, o ieško ištikimų direktoriui.

    • Taškas parašė:

      Žurnalas NEMUNAS kadais aprašė maždaug tokią istoriją:
      Ar ne 1943 metų žiemą Senamiestyje praeivis pamatė išdaužtą langą pirmame aukšte ir net gatvėje besivolianjančius kažkokius popierius … ant jų datos – na, maždaug 1920-25 metai. Surinko juos maišan ir nutempė darbovietėn – į Karo muziejų, mat dirbo ten … sargu. Ten paaiškėjo, jog tai suvestinių apie biržos kainas (t.t. ir akcijų!!!) kopijos. Tie ekonominiai raportai buvo pastoviai siunčiami Londonan, tą darė aiškiai žydai.

      Na, kažkas panašaus. Aiškiausias įrodymas apie žydų ekonominį sąmokslą.

      • scania parašė:

        Čia aiškiausias įrodymas, kad sargas buvo lojalus darbovietei 😉

        • Taškas parašė:

          Ne tik. Jei vokiečių patrulis būtų sustabdęs, pasibaigtų visai liūdnai.

    • grumlinas parašė:

      Ne faktas, kad taip yrA – tiesiog aš tą artefaktą pamačiau, nufotkinau ir varėm toliau. Mintis buvo kažką išmąstyti, bet įstrigau 😉

      • scania parašė:

        Pamatei – susidomėjai, o tie, kas statė į muziejų – ne.
        Bet jie profai, už savo veiklą ima pinigus! 😉

        • gunas parašė:

          Kalbant apie eksponatų aprašymus Lietuvos muziejuose jie, deja, dažnai yra neinformatyvūs ir netgi klaidinantys. Kolegai scania, noriu atkreipti dėmesį, kad „tie, kurie susidomėjo“ ir „profai, kurie už savo veiklą ima pinigus (tiksliau, gauna elgetišką biudžetinį atlyginimą) – dažnokai nesutampa.

  4. robertas parašė:

    Gaspadoriau, gal šiuose Muziejaus almanachuose bus kas parašyta (daugelį galima atsisiūst nemokamai):
    http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija/vytauto_didziojo_karo_muziejus/leidiniai.html

  5. Adux parašė:

    Pala pala. O ar ant upiu pakranciu nebuvo statomi stulpai? AR Tikrai kur nors Vistycio apylinkese nebuvo gabalelio sausumis ? Ir ar kur nors Suvalkijoj negalejo toks stovet nuo 1930uju ?

    • grumlinas parašė:

      Ant upių pakrančių buvo statomi, bet jie paprastai dažomi tik vienos valstybės (kurios krante stovi) spalvomis. Sausumos siena jie būna dviejų tipų – kai stulpas stovi ant sienos – tada jis dažomas abiejų valstybių spalvomis (pvz. LT/PL siena); arba ant sienos stovi mažas stulpelis, o tam tikru atstumu nuo jo stovi kiekvienos valstybės stulpai (analogiškai upei) (pvz. LT/BY siena)

  6. gunas parašė:

    VII forto muziejuje yra dar vienas panašus ir įdomus eksponatas- carinės Rusijos imperijos ir Vokietijos imperijos pasienio stulpas, su kulkų pėdsakais. Rastas palaidotas žemėje prieš kokius septynis metus.

    • grumlinas parašė:

      Į VII fortą tądien patekti nepavyko 🙁

      • gunas parašė:

        Lankytojams fortas paprastai būna atviras savaitgaliais. Be to, galima sutarti dėl ekskursijos asmeniškai 😉

        • grumlinas parašė:

          Ne visai – jis dirba (bent pagal lentelę ant vartų) visą savaitę, išskyrus pirmadienus. Tiesiog buvo būtent pirmadienis plius mintis jį aplankyti gimė spontaniškai

  7. gunas parašė:

    „Mįslius 1: valstybinės sienos tarp LT ir DE tuo metu kaip ir nebuvo, bent jau lietuviška Trispalvė nebuvo valstybės vėliava, bo Nepriklausoma LT nebeegzistavo nuo 1940. Stulpas vietoje lietuviškų spalvų turėjo būti nudažytas raudonai-žaliai – TSRS spalvomis.“
    Mįslius 2: valstybinė DE vėliava nuo 1933 tuomet buvo juoda-balta-raudona, nuo 1935 pakeista tų pačių spalvų svastikine vėliava. Juoda-raudona-geltona buvo Veimaro respublikos spalvos iki Aloyzičiaus atėjimo valdžion, bet negi valstybinės sienos stulpai tiek metų (1933-1944) nebuvo perdažyti?

    Nereikia pamiršti, kad gan greitai po Hitlerio atėjimo į valdžią siena pasikeitė, ir atokesni stulpai tiesiog galėjo likti pamiršti savo vietose, taip ir nespėjus jį perdažyti. Stulpų perdažymas – ne vienos dienos procesas… O Veimaro respublikos simbolika Reiche gan ilgai buvo naudojama lygiagrečiai, pvz., dokumentuose, tokiuose kaip darbo knygelės. Dar įdomiau, po II PK, darbo knygelės ir asmens tapatybės dokumentai su svastikomis buvo naudojami net DDR bent iki 1950-ųjų pradžios, be jokių užtepliojimų.

    Be to, stulpų spalvos ir dizainas, regis, nebuvo labai reglamentuoti, pvz., turiu nuotrauką su Vokietijos- Lietuvos pasienio stulpu tarpukariu, jis kitoks. Tiesą sakant, ten stulpas netgi tarp trijų valstybių (LT, DE, POL), tokia sankirta…