Feed on
Posts
Comments

Berods, beslampinėdamas namuose vakar-užvakar užmečiau akį į didžiajame kambaryje stovinčią durnadėžę. Rodė kažką nykaus apie labai sumanų vaiką ir nevykusisu suaugusius a la „Vienas namuose“. Akurat, anot mano brangiausios, kažkuris „Vienas namuose“ copy-paste’as. Susimąsčiau, kad mano suvokimu „Vienas namuose“ yra skirtas peržiūrėti vieną kartą ir pamiršti. O kai jį pradeda sukti kasmet per kalėdinę savaitę – suvoki, kad tai reto debiliškumo šūdfilmis.
Analogiška situacija su „PLikimo ironija“. Liuks vienkartinis filmas, bet kai jį pradeda sukti kasmet a la novogodnąją tradiciją – nu nebeveža jis manęs. O puikios dainos, atliekamos S.Nikitino ir A.Pugačiovos – man tai ir būtų visas šito filmo palikimas.


P.S. Neagituoju prieš šituos filmus – jie turi savo auditoriją, kuriai viska čiki. Tiesiog atėjo suvokimas, kokia man beviltiškai buka Holivudo produkcija ir kokia įkyrėjusi sovietinė produkcija. O jei man prireikia gero humoro dozės – pasižiūriu per REN-Lietuva rodomą eilinę sąmokslo teoriją dėstantį rusišką „dokumetinį“ šedevrą – man asmeniškai jie sukelia nekontroliuojamo linksmumo priepuolius faktų interpretavimu.

15 Responses to “Apie vienkartinius filmus”

  1. scania parašė:

    Už tuos „vienus namuose“ televizijų savininkus sodinčiau parų, 364 dienas pasėdėtų, ir kitamet gal nerodytų… Visą nepriklausomybę – KASMET RODO! 🙁

  2. Adux parašė:

    Visi filmai isskyrus Star Wars yra vienkartiniai. Forever.

  3. Rima parašė:

    Net nepastebejau kazakip Vienas namuose anonsu per TV3 siemet. Gal del to kad TV labai mazai teziuriu.

  4. vyr parašė:

    Galėtų vietoje to kiekvieną kartą rodyti Groundhog day, būtų tikrai ironiška