Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie baimę ir bailumą

Bal 27th, 2014 by

Iš trinamų juodraščių:
Baimė – natūralus jausmas, kurį galima nugalėti. O va kai nugalėti nesugebame – gauname bailumą.

Posted in mintys

5 Responses to “Apie baimę ir bailumą”

  1. scania parašė:
    2014/04/27 07:31

    Atrodo banali tiesa, nuvalkiota frazė, bet kaip jaunystėje buvo sunku suvokti… 😀

    • Taškas parašė:
      2014/04/27 08:15

      Tik jaunystėje? Man regis, atvirkščiai… Kažkodėl prisiminiau tokios sovietinės Pachmutovos dainą:

      Как молоды мы были, как молоды мы были,
      Как искренно любили, как верили в себя.

      Нас тогда без усмешек встречали
      Все цветы на дорогах земли.

      Tekstas – Добронравов, taigi, irgi sovietinis … Apie jaunystę dar gražiau gal yr pasakęs Baltušis – ŽĖRINTI JAUNYSTĖ. Atrodo, grynai sovietiniai šie žodžiai, o juose gi kokia tiesa:

      Ничто на земле не проходит бесследно,
      И юность ушедшая всё же бессмертна.

      Labai fain ši dainą, per savo 40 – metį uždainavęs chebrai apie „pirmą kėlinį mes jau atžaidėm“ tiesiog šokiravau visus 🙂 , ko čia komsomolską dainą giedi ir t.t., o ji tapo neatskiriama visų kitų baliukų su gitara dalimi.
      Labai sunki daina, esu gerai ją dainuojant gal du kartus. Tik ne Gradskis, na Mahomajev irgi ne 🙂

      Pardon

      • scania parašė:
        2014/04/27 12:23

        Bebaimiai staliai – be pirštų, bebaimiai šoferiai – medžiuose… Jei dar jaunystėje neišmoko, tai gyvenimas ateina ir pabado 🙂

    • grumlinas parašė:
      2014/04/27 08:17

      Tai todėl ir neišsivystė iki įrašo, bo, atrodo, ničnieko naujo nesugalvosi. Ir nebepridėsi, bo ir taip aišku

      • scania parašė:
        2014/04/27 12:21

        Kol pats šito nesupranti – mintis bevertė, o kai supranti – atrodo tokia paprasta, kad net neverta sakyt 😀
        Pridėt irgi nieko negali 😀